Klaipėda juodaodžių iš Maltos neįsileis

Lietuvoje prieglobsčio prašančioms šeimoms iš Afrikos valstybių uostamiestyje vietos neatsiras.

Uostamiesčio valdžia, lyg nujausdama, kad į Lietuvą gali pradėti plūsti pabėgėliai ne tik iš Čečėnijos, bet ir iš Afrikos šalių, apsidraudė ir praėjusių metų vasarą priėmė sprendimą penkerius metus nebeįsileisti pabėgėlių iš užsienio.

Žinia, praėjusių metų lapkričio 30 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą ištiesti pagalbos ranką naujajai Europos Sąjungos narei Maltai ir pasidalinti su ja pabėgėlių iš Afrikos šalių našta.

„Tai labiau solidarumo principų užtikrinimas nei reali pagalba. Mūsų šalies Vyriausybė nusprendė iš Maltos priimti simbolinį skaičių prieglobsčio ieškotojų iš Afrikos – ne daugiau nei 6 žmones. Vienas iš atrankos kriterijų buvo, kad tai būtų šeimos”, – pasakojo Lietuvos migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėja Liucija Voišnis.

Pasak jos, jau atrinktos dvi jaunos trijų asmenų šeimos, kurioms planuojama suteikti prieglobstį Lietuvoje. Viena jų į Maltą atvyko iš Etiopijos, kita – iš Eritrėjos.

Maltos saloje, kuri yra vos 316 kvadratinių kilometrų ploto, gyventojų tankumas didžiulis – per 1,2 tūkst. gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Dėl to ši sala turi labai ribotas galimybes priimti ir apgyvendinti migrantus bei prieglobsčio prašytojus, kurie dažnai didelėmis grupėmis išsilaipina jos pakrantėse.

Kiekvienais metais į salą atvykstančių asmenų skaičius vidutiniškai siekia 45 proc. gimstamumo Maltoje.

Atsižvelgiant į Maltos gyventojų skaičių, vieną į Maltą atvykusį žmogų, pavyzdžiui, galima prilyginti 140 atvykusiųjų į Italiją, ar 205 į Vokietiją. Kadangi 2005 metais į Maltą atvyko 1,8 tūkst. asmenų, tai kone tas pat, jei į Italija būtų atvykę 252 tūkst., o į Vokietiją – 369 tūkst. kitataučių.

Todėl Maltos valdžia ir prašė kitų Europos Sąjungos valstybių padėti susitvarkyti su prieglobsčio prašytojais.

Abi šeimos iš Afrikos Lietuvoje pirmiausia laikinai bus apgyvendintos Užsieniečių registracijos centre, kur bus nagrinėjamas jų prieglobsčio klausimas. Jei šeimos gaus prieglobstį, jos bus apgyvendintos Pabėgėlių priėmimo centre, kur prasidės afrikiečių integracijos procesas Lietuvoje.

„Dabar neįmanoma spėlioti, į kurį miestą gali atvykti gyventi afrikiečiai. Dar per anksti apie tai kalbėti, kol nesibaigė visos procedūros”, – sakė L. Voišnis.

Tačiau jau dabar aišku, kad bent penkerius metus šioms afrikiečių šeimoms Klaipėdos miesto vartai bus užkelti.

„Kadangi praėjusių metų birželio mėnesį Klaipėdos miesto Taryba priėmė sprendimą penkerius metus neįsileisti užsieniečių ir dirbti tik su esamomis mieste šeimomis, tad bent kol kas nėra jokių galimybių, kad afrikiečiai būtų integruoti uostamiestyje”, – sakė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Jos duomenimis, dabar Klaipėdoje glaudžiasi 55 pabėgėliai. 54 – iš Čečėnijos ir 1 iš Armėnijos.

Uostamiesčio savivaldybė pagal užsieniečių integraciją šalyje užima antrą vietą. Daugiausia pabėgėlių glaudžiasi Kaune.

Iš viso iš 61 šalyje esančios savivaldybės integracijos programoje dalyvauja tik 10 savivaldybių.