Klaipėdoje pristatytos pranciškono Gedimino Numgaudžio fotografijos įpūtė žiupsnį šventinės nuotaikos
Uostamiesčio „Navalio” viešbutyje veikianti Gedimino Numgaudžio fotografijos paroda liudija žiemos stebuklo pasaką ir norą dalytis Dievo meile: Pakutuvėnų bažnytėlė, laukai, apšerkšnijusio ledo fragmentai, Kalėdos – gražių žodžių ir linkėjimų metas. Būtent tokią netradicinę parodą „Pakutuvėnai žiemą” klaipėdiečiams dovanoja brolis Gediminas.
Nė viena fotografija neturi pavadinimo. Neįvardydamas motyvo autorius palieka laisvę interpretacijai. Kiekviename Gedimino darbe apstu gerumo ir šilumos. Per parodos atidarymą brolis Benediktas Jurčys ragino atverti žmogaus kaip slėpinio paslaptį: „Žmogus – pats didžiausias turtas. Bandykime save koreguoti, pagaukime save kiekvieną dieną ir nepraeikime vienas pro kitą nepastebėję žmogaus. Maždaug prieš 800 metų gyveno Pranciškus Asyžiuje. Jis buvo labai smalsus, o labiausiai norėjo sužinoti, kas yra Dievas, ir visų klausdavo: „O kas yra Dievas?” Kartą paklausė migdolų krūmo. Migdolas pagalvojo ir po kelių sekundžių pražydo gražiausiais žiedais. Tos nuotraukos yra panašios į pražydusį migdolą. Kiekvienas iš mūsų turi talentą, ir reikia mokėti parodyti tą talentą.”
Už parduotus Numgaudžio darbus gautos lėšos bus skirtos evangelizacijos paramos fondui, kuris rūpinasi geros naujienos skelbimu.
„Kai atėjau pasižiūrėti šios parodos, buvau sužavėta vidinės šviesos, sklindančios iš šių darbų, – teigė menotyrininkė Rūta Jakštonienė. – Jaučiau tą gilumą, tą meilę, su kuria fotografijos buvo darytos. Akis pripratusi prie miesto įvaizdžių, miesto architektūros, o čia pamatai mielą, mažą, paprastą pastatėlį, kuriame gyvena didžiulė meilė, didžiulė šiluma, didžiulis jausmas.”