Panevėžiečiai broliai Marius ir Simas Skinderiai savo karjerą pradėjo Panevėžio futbolo mokykloje, tačiau daug metų jiems taip ir neteko žaisti kartu vienoje komandoje.
Iš pradžių Marius, o vėliau ir Simas atstovavo „Ekrano” reprezentacinei komandai.
Tačiau jų keliai futbolo aikštėje niekada nesusikirsdavo, nors abu ir pakeitė nemažai komandų.
To priežastis labai paprasta – gynėjas Marius už jaunylį vartininką Simą yra septyneriais metais vyresnis.
Ir tik šį futbolo sezoną abu brolius futbolo kamuolys pagaliau suvedė į vieną komandą – jie abu rungtyniauja Baltarusijos aukščiausiosios lygos čempionate Novopolocko „Naftan” komandoje.
Labai retas atvejis
Į tai dėmesį atkreipęs Baltarusijoje leidžiamas savaitraštis „Futbol” akcentavo, kad jei vyresniojo brolio pėdomis eina ir jaunesnysis, tai jų keliai futbole dažniausiai būna skirtingi.
Baltarusijos futbolo čempionatų istorijoje prisimenami vos keli tokie atvejai, kai broliai futbolo aikštėje kovojo petys į petį.
Sutrumpintą šio savaitraščio vertimo variantą apie brolius Skinderius pateikiame ir jūsų dėmesiui.
Brolių keliai skirtingi
Vyresniojo brolio Mariaus sportinė biografija kur kas turtingesnė nei jo brolio. Gynėjas rungtyniavo nuo Lenkijos iki pat Armėnijos sienų. Netgi suspėjo žaisti Samaros „Krylja Sovietov” ekipoje.
Didžiausią nuoskaudą ir praradimą Marius patyrė Lenkijoje. Pirmiausia per tuos dvejus su puse metų, kuriuos jis praleido Belchatovo GKS komandoje, pasikeitė net penki treneriai. Kiekvienas iš jų turėjo savo žaidimo koncepcija – joje Mariui dažnai vietos neatsirasdavo.
Marius suprato, kad tai – ne jo čempionatas, kuriame varžosi tik trys daugiau ar mažiau aukštesnio lygio komandos, ir, paklajojęs po įvairių šalių klubus (praėjusį sezoną jis su Liepojos „Metalurgs” iškovojo Latvijos čempionato sidabro medalį), pagaliau šį sezoną atsidūrė Novopolocko „Naftan”.
Simui futbolininko dalia irgi nebuvo rožėmis klota. Trumpai parungtyniavęs „Ekrane”, jis saugojo Kauno „Inkaro”, Alytaus „Dainavos”, Klaipėdos „Atlanto”, „Šilutės” ir Minsko „Torpedo” vienuolikių vartus.
Sportininką išugdęs futbolo klubas „Ekranas” nė karto nešventė pergalės prieš komandą, kurios vartus saugojo S.Skinderis.
Beje, Simas neseniai Klaipėdos universitete apgynė vadybos mokslų diplomą.
Simas anksčiau atėjo į „Naftan”
– Simai, reikia manyti, kad būtent tau proteguojant brolis Marius atsirado „Naftan” sudėtyje?
S.S: Galima sakyti ir taip. Nors aš apie jį tik žodeliu užsiminiau, o Marius jau pats įrodė, ką gali futbolo aikštėje.
M.S: Ką jau čia slėpti – padėjai tai padėjai. Baltarusijos čempionatas kur kas aukštesnio lygio, palyginti su Lietuvos čempionatu, tad neturėjau nė menkiausio noro rungtyniauti gimtinėje. Todėl ir atvykau į Baltarusiją. Juolab kad iš čia iki namų – ranka paduot.
– Nesigailite, kad esate kontraktais susieti su Novopolocku?
S.S: Žinoma, kad ne. Po trenerio Viačeslavo Akaševo skambučio neabejojau nė sekundės. Juolab kad Minsko „Torpedo” mane pažemino net iki antrosios lygos žaidėjo. Gaila, kad su jais nepavyko išspręsti keliamų užduočių – komandą aiškiai sukrėtė trenerių kaita.
O čempionato pabaigoje, kuris, manau, man buvo gana sėkmingas, prisidirbau jau pats. Įsivėliau į muštynes su „Zvezdos” komandos žaidėju ir buvau griežtai nubaustas.
M.S: Nesigailiu ir aš. Nenorėjau Lietuvoje merdėti, kai galiu rungtyniauti kur kas aukštesniu lygiu. Tiesa, nesinorėjo ir toli nuo namų išvažiuoti, tad Baltarusija – idealus variantas. Juolab kad komandoje stabili padėtis, ir šiaip viskas puiku.
– Tarpsezoniu komanda gerokai sustiprėjo, tačiau yra krečiama karštinės ir taškų taupyklė papildoma epizodiškai. Kokios to priežastys?
M.S: Tai juk futbolas. Jei žinotum, kur nukrisi, – pagalvę pasidėtum.
S.S: Komanda papildyta tikrai gerais žaidėjais, tačiau ne vardai, o gyvi žmonės žaidžia futbolą. Vadinasi, reikia vienam su kitu apsitrinti, apsiprasti. Na, žinoma, svarbu, kad sėkmė nenusisuktų. Nemanau, kad kalti konkretūs žaidėjai, tiesiog laikas – teisėjas, parodys, ką mes sugebame.
– Jūs abu esate atsakingi už savo vartų saugumą, tačiau reikalai kol kas klostosi ne itin sėkmingai.
M.S.: Nejaugi mes patys norime kiekvienose rungtynėse praleisti po 4-5 įvarčius. Taip, darome klaidų, kurios ir priverčia komandą pradėti žaidimą iš aikštės centro.
S.S.: Nereikėtų kaltinti vien tik gynybos grandies. Klaidelė puolant, klaidelė centre, ir kamuolys jau mūsų vartuose.
– Ar „Naftan” dar turi rezervų aukštesniems rezultatams pasiekti. Komandoje juk pakankamai daug vyresnio amžiaus futbolininkų.
S.S: Už jų pečių – patirtis. Juolab kad 28-30 metų – pati futbolininko branda ir būtent tokiame amžiuje atsiskleidžia visas jo talentas.
M.S: Kai pagaliau kiekvienose rungtynėse atiduosime visas jėgas, štai tada ir pakalbėsime. Juolab kad be „senelių” neišsiverčia nė viena komanda. Iš ko mokytis jaunimui?
– Kokius 15-ajame Baltarusijos futbolo čempionate matote pliusus ir minusus?
M.S: Nieko tokio išskirtinio nėra. Tik mūsų sirgaliai labai reiklūs – jiems reikia tik pergalių. Antraip taip gali „pereiti” per tave, kad maža nepasirodys.
* * *
Kai šis straipsnis buvo rengiamas spaudai, „Naftan” Baltarusijos čempionate tarp 15-os komandų buvo šešta, tačiau pirmojo rato pabaigoje Novopolocko futbolininkai, 4:0 sutriuškinę Minsko „Lokomotiv” vienuolike, pasivijo trečiojoje vietoje esančią Žodino „Torpedo” ekipą.
Nuo antrosios vietos juos skiria tik keturi taškai, nuo pirmosios – vienuolika.
Vidmantas Einoris
„Panevėžio rytas”