Generalinė prokuratūra nusprendė netirti buvusių Valstybės saugumo departamento kontržvalgybininkų atleidimo iš tarnybos istorijos
Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis patys dėl savo atleidimo kreipėsi į teismą, todėl prokuratūra nemato pagrindo pradėti savarankišką ikiteisminį tyrimą. Juo labiau kad, pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, numanomos pareigūnų atleidimo priežastys „neturi Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių”.
Pasinaudojo įstatymo galimybe
Šį pareiškimą Generalinė prokuratūra padarė išnagrinėjusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus kreipimąsi. Jame prašoma ištirti, ar VSD kontržvalgybos viršininko V.Damulio ir jo pavaduotojo K.Braziulio nušalinimas nuo pareigų ir vėlesnis atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su tuo, kad šiedu pareigūnai, liudydami NSGK nariams parlamentinio VSD veiklos tyrimo metu, davė VSD vadovybei nepalankius parodymus.
„Atsakydama į NSGK pirmininko A.Matulevičiaus paklausimą dėl komitetui liudijusių pareigūnų galimų atleidimo priežasčių, Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad minėti pareigūnai nusprendė patys ginti savo teises ir dėl nušalinimo nuo pareigų bei atleidimo iš tarnybos savarankiškai kreipėsi į teismą”, – vakar sakė G.Jasaitis, pridurdamas, kad VSD įstatyme numatyta galimybė ginčus dėl atleidimo iš tarnybos spręsti teismuose.
„Turint tik tokią informaciją, kuri buvo paminėta A.Matulevičiaus kreipimesi, neįmanoma pradėti ikiteisminio tyrimo. Tos informacijos nėra daug, kad būtų galima kvalifikuoti, pagal kokią nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradėtas”, – sakė G.Jasaitis.
Administracinių santykių nekontroliuoja
Kadangi ikiteisminio tyrimo prokuratūra nepradėjo, prokurorai V.Damulio ir K.Braziulio neapklausė, o savo sprendimą priėmė vien išanalizavę A.Matulevičiaus kreipimesi išdėstytą informaciją.
„Prokuroras gali bendrauti su pareigūnais ir apklausti juos tik tokiais atvejais, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir šiuo atveju, kadangi toks sprendimas nebuvo priimtas, tai ir pagrindo bendravimui nėra, nes paprastai asmuo dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos turi pats savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą arba prokuratūrą ir išreikšti valią, kad nusikalstama veika būtų tyrinėjama. Pareigūnų valia buvo tokia, kad jie dėl atleidimo kreipėsi į teismą”, – dar kartą pakartojo G.Jasaitis.
Generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat pabrėžė, kad prokuratūra negali administruoti veiklos, kurią vykdo VSD vadovas dėl pareigūnų priėmimo į tarnybą ar pareigūnų atleidimo iš tarnybos.
„Prokurorai organizacinių ir administravimo santykių ikiteisminio tyrimo įstaigose nekontroliuoja”, – teigė G.Jasaitis.
Prisiminti seni pažeidimai
Prokuratūra taip pat nenagrinėjo V.Damulio ir K.Braziulio veiksmų, dėl kurių jie buvo atleisti iš tarnybos. Pasak G.Jasaičio, NSGK pirmininkas savo kreipimesi to ir neprašė.
VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, dabar jau atsistatydinęs ir laikinai einantis pareigas, kol Prezidentas ras jam pamainą, parlamentarams aiškino, kad du kontržvalgybininkai praėjusių metų pabaigoje iš pareigų buvo atleisti ne dėl jų liudijimų NSGK, o dėl „neteisėto operatyvinės veiklos metodų taikymo, dėl neteisėto rinkimo duomenų apie privačių asmenų gyvenimą ne tarnybos tikslais ir neteisėto informacijos, kuri buvo gauta departamente, panaudojimo ne tarnybos tikslais”.
Parlamentarus nustebino tai, kad minėti V.Damulio ir K.Braziulio tarnybiniai pažeidimai buvo užfiksuoti dar pavasarį, tačiau bausmės už juos saugumiečiai sulaukė tik po liudijimų NSGK. Dėl to NSGK ir nusprendė kreiptis į prokuratūrą, kad ši atliktų tyrimą, ar kontržvalgybininkai nebuvo persekiojami už savo žodžius.