Papildomas milijardas skęstančio laivo neišgelbės

Šiemet sveikatos sektoriaus lėšų liūto dalis teks medikų algoms didinti, o ne paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti

Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas išaugs beveik milijardu litų. Tačiau ar tikrai ligoniai pajus, kad situacija sveikatos priežiūros sistemoje pagerėjo? Ar jiems taps prieinamas gydymas moderniais vaistais, gydymo įstaigose nebeliks eilių, o paslaugų kokybės kartelė šoktels aukštyn?

Deja, kyla pagrįstų abejonių, kad sveikatos sistemos laivas vairuojamas ne visai teisinga kryptimi – beveik du trečdalius papildomų lėšų suris medikų atlyginimai ir investicijos. Ekspertų vertinimu, tokį finansavimo scenarijų galima vadinti praradimų kompensavimu. Ir krizę jis tik atitolins, o sistema degraduos toliau.

Džiaugtis dar anksti

2007 metams sveikatos apsaugai atiteks 3,6 milijardo litų.Tai 26 proc. arba 955 mln. litų daugiau, nei pernai.

Nemažą dalį šio augimo, apie 200 mln. litų, sudarys viršplaninės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vienas iš svarbiausių prioritetų skirstant PSDF lėšas – toliau plėtoti ir artinti prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, tobulinti finansinio skatinimo už profilaktinį darbą bei darbo rezultatus sistemą, iki 33 mln. litų didinti papildomai apmokamoms paslaugoms skiriamą dalį.

Daugiau lėšų bus nukreipiama ambulatorinei grandžiai, dienos stacionarams, dienos chirurgijai plėtoti, naujų technologijų, brangių tyrimų ir procedūrų paslaugų augančioms apimtims apmokėti. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planuojama skirti beveik 2,5 milijardo litų, trečdaliu daugiau nei šiemet. Tiesa, į šią sumą įskaičiuota ir atlyginimų medikams kėlimas.

Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms finansuoti augs apie 80 mln. litų (apie 16 proc.), lyginant su 2006 metais. Žadama, kad 17,3 proc. didės ir medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo išlaidos, protezams įsigyti ir centralizuotai perkamiems vaistams teks 30 proc. daugiau pinigų.

Ypač daug dėmesio ir lėšų numatoma skirti sveikatos programoms: tam planuojama 216 mln. litų, 46,5 proc. daugiau nei pernai. Iš jų 20 mln. litų teks pagyvenusių žmonių dantims protezuoti.

Tuo tarpu medikų atlyginimams didinti numatyta skirti net 560 mln. litų. Per 100 mln. teks amortizaciniams gydymo įstaigų atskaitymams, per įkainių didinimą.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas nuopelnus dėl papildomo milijardo sveikatos apsaugai „pramušimo“ suskubo prisirašyti sau ir su džiaugsmu vardija, kiek gerų permainų laukia ligonių, dalija jiems pažadus. Tačiau ekspertai tikina, kad tai ne visai atitinka tikrovę. Mat PSDF augimą daugiausiai lemia mažėjantis nedarbas, augantis vidutinis darbo užmokestis, gerėjantis mokesčių administravimas.

Lėšos, kurios buvo skirtos papildomai iš valstybės biudžeto, atiteks medikų algoms didinti ir investicijoms į gydymo įstaigų atnaujinimą. Tad džiaugtis dar pernelyg anksti.

Pasigenda esminės pertvarkos

Tai akcentavo ir Prezidentas Valdas Adamkus, kuris buvo praėjusių metų pabaigoje išsikvietęs sveikatos apsaugos ministrą aptarti situacijos sveikatos sistemoje. Jis atkreipė dėmesį, kad nors valstybės biudžeto asignavimai sveikatos apsaugai 2007 metais auga 9 proc., nepanašu, kad šios papildomos lėšos bus nukreiptos esminėms pertvarkoms.

„Auganti ekonomika, struktūrinių fondų lėšos sudaro palankias sąlygas iš esmės pertvarkyti sveikatos sistemą, šiuo metu netenkinančią žmonių ir sulaukiančią daug kritikos. Todėl būtina išnaudoti šią situaciją ir pradėti esminę sistemos pertvarką“, – tikino Prezidentas.

Jis pabrėžė, kad finansavimas neturi būti skiriamas vien medikų algoms didinti ir investicijoms. Lėšų turi tekti ir medicininėms paslaugoms finansuoti, kokybei ir prieinamumui gerinti. Sveikatos apsaugos sistema turi būti orientuota į žmogaus poreikius, o ne jos pačios, kitaip tariant, gydymo įstaigų, interesus.

V.Adamkus pasigenda bendro sutarimo dėl tolesnės sveikatos apsaugos reformos. Todėl jis įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iki 2007 birželio 1 dienos parengti Sveikatos apsaugos perspektyvinio vystymo strategiją.

Rengiant šią strategiją Sveikatos apsaugos ministerijai būtų pravartu atsižvelgti į studiją „Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams“, kurią parengė UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ ir Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacija (EFA).

Komentuodamas tyrimą EFA narės, farmacijos kompanijos „Astra Zeneca“ verslo plėtros vadovas Andrius Nikanorovas teigė, kad jis atskleidė būtinybę sveikatos sektoriuje pradėti radikalias reformas. Visuomeninės ir privačios išlaidos sveikatinimo veiklai, vertinant procentais nuo BVP ir lyginant su ES šalimis, Lietuvoje vis dar yra vienos mažiausių.

Visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai procentas nuo BVP ženkliau augti pradėjo tik 2005 metais, tačiau išlaidos asmens sveikatos priežiūrai, apmokamos PSDF lėšomis, mūsų šalyje siekia tik apie 11 proc. Vakarų Europos vidurkio. Santykinai stabilus sveikatos priežiūrai skiriamų bendrų išlaidų procentas nuo BVP išsilaiko tik dėl privačių išlaidų augimo.

Remiantis namų ūkių tyrimų duomenimis, privačios išlaidos sveikatos priežiūrai pernai pasiekė 1,2 milijardo litų. Didžiąją jų dalį (76,7 proc.) sudaro išlaidos vaistams. Dar apie 100 mln. litų siekia neoficialūs mokėjimai sveikatos apsaugos sistemoje. Taigi akivaizdu, kad patys gyventojai į ją įneša didelį finansinį indėlį.

Tuo tarpu, ekspertų teigimu, papildomo sveikatos draudimo rinka, kuri galėtų tapti dar vienu reikšmingu finansavimu šaltiniu, Lietuvoje neišvystyta. Jos pajamos 2005 metais siekė vos 3 mln. litų. Ne gyvybės draudimo paslaugų (draudimas ligos atveju ir dėl nelaimingų atsitikimų) rinka yra apie 45 mln. litų, bet išmokų dalis sudaro tik apie 35 proc. įmokų. Deja, papildomam draudimui skatinti neskiriama nei dėmesio, nei pastangų.

Įžvelgia daug pavojų

Pasak ekspertų, 2005 – 2006 metais valstybės prisiimti įsipareigojimai dėl medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo, medicininės įrangos ir pastatų nusidėvėjimo sąmatų įtraukimo į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažėjimas ir augantis sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų poreikis reikalauja priimti esminius politinius sprendimus, kurie darytų įtaką sveikatos sistemos efektyviam funkcionavimui.

Tam reali grėsmė kils jau šių metų vasarą, kai nuo liepos sumažės gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Didinama valstybės įmoka už draudžiamąjį tik kompensuos dėl to atsiradusius PSDF praradimus.

„Būtina kuo skubiau pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnį, reglamentuojantį įmokos dydį vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, procentiškai „nepririšant“ jos prie Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų draudžiamųjų pajamų dydžio“, – tikina A.Nikanorovas.

Kita problema, kurią įžvelgia ekspertai, – laikas iš esmės gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą, gerinti įstaigų infrastruktūrą. Pastaruosius dvejus metus PSDF pajamų augimas buvo skiriamas beveik vien tik medikų darbo užmokesčiui didinti, šios išlaidos kartu su socialinio draudimo įmokomis asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūroje viršija 75 proc.

Studiją parengę ekspertai siūlo prioritetą suteikti veiksmingai ligų prevencijai, visuomenės psichikos sveikatai stiprinti, priklausomybės ligų prevencijai, pirminės sveikatos priežiūros ir pirminės diagnostikos plėtrai, ambulatorinių paslaugų ir specializuotos diagnostikos plėtrai, stacionaro paslaugoms restruktūrizuoti – mažinant nebūtinų hospitalizacijų skaičių, dienos stacionaro paslaugų, ambulatorinės reabilitacijos plėtrai.

A.Nikanorovo teigimu, yra trys galimi sveikatos apsaugos sistemos finansavimo scenarijai. Pirmasis, praradimų kompensavimo (jei finansavimo tendencijos išliktų tokios kaip dabar ir sveikatos draudimo įmokos dydis vienam apdraustajam būtų pririštas prie draudžiamųjų pajamų, o visuomeninių išlaidų procentas nuo BVP siektų tik 4,2 proc.), nebus užtikrintas nė vienas iš 2005 – 2006 metų valstybės prisiimtų įsipareigojimų sveikatos apsaugos srityje.

Tokiu atveju sistema degraduotų, blogėtų gyventojų sveikatos rodikliai, paslaugų kokybė ir prieinamumas, medikai emigruotų į užsienį, prognozuoja pašnekovas.

Pagal minimalaus finansavimo scenarijų, valstybė įmoka už draudžiamąjį didinama laipsniškai tiek, kad 2010 metais visuomeninis sistemos finansavimas taptų 5 proc. nuo BVP. 2007 – 2008 metais įmoka už draudžiamąjį turėtų didėti 55 proc., 2009 m. – 23 proc., o nuo 2010 m. – 15 proc. Bet ir tuomet džiaugtis nelabai būtų kuo, nes tik būtų įšaldyta dabartinė situacija.

Jei norime sulaukti ženklių pokyčių, įmoka už draudžiamąjį turi augti tiek, kad 2010 metais sveikatos apsaugos visuomeninis finansavimas siektų 5,5 proc. BVP. Tai yra ją jau šiemet reikėtų didinti dvigubai, po metų – dar 60 proc., 2009 m. – 20 proc., 2010 m. – 10 proc. „Tai leistų tesėti valstybės įsipareigojimus, mažinti sveikatos sektoriaus atsilikimą nuo kitų ES šalių bei sudarytų realias prielaidas sistemai išbristi iš krizės“, – įsitikinęs EFA atstovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.