Sausį žiemos tikriausiai nesulauksime

Sinoptikų teigimu, atšals tik pačioje šio mėnesio pabaigoje

Vakar Kaune hidrometeorologai fiksavo šešių laipsnių šilumą ir lietų, o Vilniaus gyventojai tikino užvakar girdėję perkūniją. Visiems įkyrėjo teškenti per balas jau įpusėjus žiemai, todėl laikas pasiteirauti specialistų, kur sniegas, pūgos, ledas?

Perkūnijos neužfiksavo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stotis perkūnijos neužfiksavo, tačiau tai nereiškia, kad jos nebuvo. „Nedidelių perkūnijų dabar būna ir žiemą, bent kartą per mėnesį. Jų pasitaiko ir pačią normaliausią žiemą, kai susiduria dideli atmosferos frontai. Nieko nuostabaus, kad tai atsitinka esant tokiems drėgniems orams”, – sako Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkė sinoptikė Vida Ralienė.

Ji teigia, kad vėjai antrąją Naujųjų metų naktį labiau stūgavo, nei buvo panašūs į vėtrą. Pajūryje vėjo greitis buvo 25 metrai per sekundę, o Kaune – 18 m/s.

„Štorminis vėjas pirmosiomis metų dienomis mūsų apylinkėse pučia jau ne pirmus metus. 2002-2003-iaisiais jo greitis buvo 14 m/s, 2004-aisiais – 12 m/s, užpernai -13 m/s, pernai – 15 m/s. Užpraėjusią naktį jis buvo stipriausias, o oro temperatūra aukščiausia per visą dešimtmetį”, – sako Kauno hidrometeorologijos stoties stebėtoja Daina Rajackienė.

Šalčio ir šilumos sūpuoklės

Lygiai prieš dešimtį metų sausio 2-osios temperatūra stingdė kraują – buvo 26,4 laipsniai šalčio. Žemę tuomet apklojo 20 centimetrų storio sniego kailiniai, o įšalusi ji buvo net 40 centimetrų. Giliausias įšalas, net 61 cm, buvo 2002-aisiais. Sniego tuomet buvo 15 centimetrų, o šalčio – apie 15 laipsnių.

Kitais metais buvo dar laipsniu šalčiau, 2004-aisiais – 19 laipsnių šalčio, rekordinis per dešimtmetį, net 25 cm storio sniego sluoksnis. Rekordinis Lietuvoje sniego sluoksnis per visą hidrometeorologinių stebėjimų laikotarpį buvo 94 centimetrai. Tiek sniego užfiksuota 1931 metų kovą Laukuvoje.

2005-ieji taip pat stebino – sausio 1-2 dienomis vidutinė paros temperatūra buvo 3-4 laipsniai šilumos. Šilta žiema buvo 1998-aisiais ir 2001-aisiais, tuomet termometrai rodė apie nulį. Tačiau šių metų pradžia savo šiluma jau pralenkė užpraėjusių metų žiemą.

Šiemet sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje numatoma 4-7 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra -5,1 laipsnio.

Šiais metais šalčiausia buvo dar žiemai neprasidėjus – lapkričio 4-ąją, kai vidutinė paros temperatūra pasiekė 7,6 laipsnio šalčio. Tačiau atšalimas tetruko vos tris paras, po to ištirpo net pradėjęs formuotis 2 cm storio pašalas.

Prognozės ir senolių išmintis

Sausio mėnesio kritulių kiekis taip pat numatomas didesnis už vidutinį daugiametį. Daugiausia – pirmąją savaitę. Ji bus ir šilčiausia. Artimiausiomis paromis bus 2-4 laipsniai šilumos, o naktimis – apytikriai 1-2 laipsniais šalčiau nei dieną. Tik trečiadienio naktį laukiama šlapdribos, o ketvirtadienio naktį oro temperatūra bus apie nulį. Vidutiniškai sausio pirmąją savaitę būdavo 4-6 laipsniai šalčio. Šiemet prognozuojama, kad orai vės tik apie mėnesio vidurį – vidutinė paros temperatūra turėtų būti apie nulį. Tik pačioje sausio pabaigoje vidutinė paros temperatūra taps neigiama – bus 2 laipsniai šalčio.

Vanduo kol kas tebėra palyginti šiltas: Tauragnų ežere – 4,2 laipsnio, Kauno mariose – 3,1, Nemune – 2,7, o Baltijos jūroje – net 5-6 laipsniai šilumos ir 3 metrų aukščio bangos. Tad poledinės žūklės mėgėjams dar ilgam teks apsišarvuoti kantrybe.

Senolių išmintis byloja, kad perkūnija žiemą – blogas ženklas. Kitas pastebėjimas – jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo – galima sakyti, šiomis dienomis jau pasitvirtino. Kitus pastebėjimus dar turėsime progos patikrinti. Senoliai sakydavo, kad jei šaltas sausis – vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai. Koks sausis – tokia liepa. Jei sausis šiltas, negreit bus pavasaris, o vasara – lietinga.