Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu tapęs Ramūnas Butautas tiki, kad nacionalinė šalies komanda yra pajėgi iškovoti skambių pergalių. Artimiausias trenerio tikslas – Europos čempionatas ir kelialapis į Pekino olimpines žaidynes.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto nariai po kelias valandas trukusių debatų naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu patvirtino ekipos „ASK Riga” strategą Ramūną Butautą. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas pareiškė, kad kaunietis – geriausias kandidatas į rinktinės stratego postą: „R.Butautas treniravo jaunučius ir juos išaugino iki pasaulio jaunimo čempionų. Ši žaidėjų karta per 2011 metais Lietuvoje vyksiančias Europos pirmenybes bus visiškai subrendusi kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų, o juos išauginęs treneris – geriausias kandidatas į rinktinės trenerius”. LKF prezidentas pabrėžė, kad R.Butautas nacionalinės komandos strategu skiriamas neribotam laikui, o kiek laiko jis dirbs su šalies rinktine, priklausys nuo komandos rezultatų.
Tapęs nacionalinės komandos strategu R.Butautas tars lemiamą žodį sprendžiant visus dėl šalies rinktinės iškilusius klausimus. Strategas jau dabar pareiškė, kad artimiausias nacionalinės komandos tikslas – kelialapis į Pekino olimpines žaidynes. Anot trenerio, siekiant įgyvendinti šį tikslą bus pasitelktos visos įmanomos priemonės: jis pats asmeniškai kalbėsis su kiekvienu žaidėju, kandidatuojančiu į rinktinę, ir asmeniškai kvies ginti šalies garbę. „Sieksime surinkti visus geriausius žaidėjus, nė vienas nebus pamirštas”, – patikino R.Butautas.
Gerins sąlygas
– Kaip jaučiatės tapęs vyriausiuoju Lietuvos rinktinės treneriu?
– Pirmiausia noriu padėkoti už man parodytą pasitikėjimą – tai labai didelis mano profesinės veiklos įvertinimas. Tai postas, kuriuo reikėtų didžiuotis. Man didelė garbė būti Lietuvos – krepšinio valstybės – nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu.
– Kokio darbo imsitės pirmiausia?
– Pirmas mano darbas bus suburti trenerių kolektyvą, visą rinktinės aptarnaujantį personalą ir užmegzti kontaktus su žaidėjais. Taip pat reikės parengti detalų rinktinės pasirengimo Europos čempionatui planą. Manęs LKF vadovai klausė, kiek laiko reikėtų deramai pasirengti pirmenybėms. Manau, jog tam užtektų dviejų mėnesių. Kiekvienam žaidėjui, kai baigsis klubinis čempionatas, turėtų būti išsiųstas pereinamojo laikotarpio planas. Tame plane būtų nurodyta visa reabilitacinė programa, kaip krepšininkai turėtų atsigauti po klubinio čempionato. Į rinktinės stovyklą jie turi atvykti pailsėję ir pasirengę darbui. Žaidėjams turi būti sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Rinktinės treniruočių stovykla jiems neturi būti kaip konclageris. Žaidėjai neturėtų jausti diskomforto, nes jie atvyksta ginti mūsų šalies garbę. Tai itin sunkus darbas, ypač po sunkaus sezono klubinėje komandoje. Krepšininkams per visas rinktinės stovyklas turi būti sudarytos visos sąlygos – ir psichologinės, ir buitinės, kad jie jaustųsi kaip žmonės.
Kalbėsis su visais
– Ar jums pavyks į rinktinę sukviesti visus geriausius žaidėjus?
– Tai labai priklausys nuo žaidėjų motyvacijos, ji labai svarbi. Pirmiausia paskambinsiu visiems žaidėjams ir pabendrausiu kaip žmogus su žmogumi. Tikiuosi, kad mūsų žaidėjai yra tikri patriotai ir norės ginti savo šalies garbę. Klausimas, ar jie atvyks į rinktinės stovyklas, keliamas pernelyg anksti. Nacionaliniai šalių čempionatai dar tik įpusėjo, o aš kaip profesionalas žinau, kad konkretaus atsakymo nė iš vieno žaidėjo tikrai negausiu. Kalbėsimės ir kviesime visus geriausius mūsų šalies krepšininkus, tačiau, kaip jau minėjau, su visais reikės pasikalbėti individualiai ir sužinoti jų nuomonę.
Šis Europos čempionatas bus labai svarbus, nes tai – atrankos turnyras į Pekino olimpines žaidynes. Patekti į olimpines žaidynes yra turbūt didžiausias kiekvieno sportininko tikslas. Daugelis krepšininkų jau turbūt mąsto apie savo karjeros nacionalinėje rinktinėje pabaigą, todėl Pekino olimpinės žaidynės daugeliui jų galėtų būti gražus baigiamasis akordas. Mano nuomone, tai galėtų būti vienas pagrindinių žaidėjų motyvacijos veiksnių.
– Kurie treneriai bus jūsų asistentai?
– Nemanau, kad būtų korektiška viešai skelbti jų pavardes, prieš tai su jais nepasikalbėjus. Rinktinėje norėčiau turėti mažiausiai 2-3 asistentus.
Tikslas – Pekinas
– Ar išliks antroji Lietuvos krepšinio rinktinė?
– Taip. Manau, kad ji būtina, jeigu mąstome apie ateitį, galvojame, kokie žaidėjai rinktinėje rungtyniaus ateityje, kas pakeis iš dabartinės nacionalinės komandos pasitrauksiančius krepšininkus. Antroji rinktinė žaidėjams yra labai naudinga.
– Kokius tikslus keliate per artėjantį Europos čempionatą?
– Pagrindinis tikslas – patekti į Pekino olimpines žaidynes, todėl sieksime žaisti per Europos čempionato finalą ir užsitikrinti kelialapį į Pekiną. Be abejo, tai nebus lengva, tačiau tikiuosi, kad bendromis pastangomis, subūrus pajėgiausius žaidėjus ir trenerių kolektyvą šis tikslas yra pasiekiamas. Jei nemanyčiau, kad įgyvendinti šiuos tikslus įmanoma, tikrai nebūčiau kandidatavęs į šį postą.
Darbas klube – ne kliūtis
– Ar „ASK Rigos” klubo vadovai neprieštaraus dėl jūsų darbo rinktinėje?
– Ne, mano kontrakte įrašyta, kad man nebus daroma kliūčių dirbti su įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėmis. Dar prieš pasirašydamas sutartį su Rygos ekipa buvau numatęs galimybę, kad galbūt grįšiu prie kurios nors jaunimo ar kitos rinktinės trenerio vairo, todėl šį punktą įtraukiau į kontraktą. Ir dabar prieš vykdamas pokalbio su Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos (LKTA) sudarytos komisijos nariais kalbėjausi su klubo vadovais. Jie patvirtino, kad jeigu tapčiau šalies nacionalinės rinktinės strategu, man nebūtų daroma jokių kliūčių.
– Ar nebus sunku derinti darbą klube ir rinktinėje?
– Ne, apie tai jau galvojau. Turiu patirties, todėl suderinti dviejų postų sunku nebus – beveik visose šalyse nacionalinių krepšinio rinktinių treneriai sezono metu treniruoja klubus. Rygos klube turiu asistentą, kuriuo visiškai pasikliauju, todėl sunkumų rengiant „ASK Rigos” ekipą klubiniams čempionatams tikrai neiškils.
– Nebijote, kad jums gali nepasisekti?
– Esu subrendęs ir kaip žmogus, ir kaip treneris – žinojau, kokios pasekmės manęs gali laukti. Prieš priimdamas sprendimą visada labai gerai apsvarstau. Tokia mano profesija: kad ir kur dirbtum, jauti didžiulę atsakomybę. Kandidatavau, nes tikiu, kad galime laimėti.