Šnipinėjimu įtariamas Baltarusijos pilietis Sergejus Moničius ir jo advokatai Apeliaciniam teismui apskundė teismo sprendimą išduoti jį Lenkijai
S.Moničiaus gynėjai stengiasi išnaudoti visas teisines galimybes, kad tik jų klientui nereikėtų susidurti su Lenkijos teisėsauga. Baltarusijos pilietis įtariamas visus metus mėginęs rinkti slaptą informaciją apie kai kurias Lenkijos institucijas.
Mėgina prisidengti Lietuvos Konstitucija
Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 22 dieną, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pateiktą prašymą, paskelbė nenustatęs jokių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti tenkinamas Lenkijos prokuratūros prašymas išduoti S.Moničių pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos.
S.Moničiaus advokatai paskutinėmis 2006-ųjų dienomis parengė apeliacinį skundą ir jį praėjusį penktadienį paštu išsiuntė aukštesnės instancijos teismui. Pasak vieno iš dviejų Baltarusijos piliečio advokatų, Alberto Bandžiaus, skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Šį savo prašymą gynėjai motyvuoja tuo, jog neva susidarė prieštaringa situacija dėl Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutarties ir kitų tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų derinimo. Advokatai ir pats S.Moničius teigia, kad vykdydama Lenkijos prašymą, Lietuva pažeistų su Baltarusija pasirašytą sutartį.
S.Moničiaus gynėjai tvirtina, kad pagal minėtą sutartį su Baltarusija šios šalies piliečiai Lietuvoje įgyja tokias pačias civilines teises kaip ir lietuviai, todėl, remiantis Konstitucija, Lietuvos piliečiai neturėtų būti išduodami kitai valstybei. Tuo tarpu, Generalinės prokuratūros pareigūnų nuomone, Baltarusijos piliečiai pagal sutartį mūsų šalyje įgyja tik teisę naudotis tokiomis pat gynybinėmis teisėmis kaip ir Lietuvos piliečiai, bet jokiu būdu negali būti prilyginti Lietuvos piliečiams.
Guodžiasi esąs provokacijos auka
Apeliacinio Teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. S.Moničiaus skundas turėtų būti išnagrinėtas iki sausio 26-osios – iki šios dienos buvo pratęstas jo suėmimo terminas.
Kaip teigia Generalinė prokuratūra, remdamasi iš Lenkijos gauta medžiaga, S.Moničius įtariamas šnipinėjęs nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 metų spalio 15 dienos. Iš savo pažįstamo lenko Kšyštofo Gurskio jis prašęs Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų sąrašo ir telefonų numerių, URM Informatikos departamento slaptųjų biuletenių, URM Slaptosios kanceliarijos darbuotojų sąrašo ir darbuotojų rotacijos planų 2007-iesiems metams. Už tai S.Moničius esą sumokėjęs 500 JAV dolerių. Susitikimai su vadinamuoju agentu vyko Baltarusijoje bei Čekijoje.
Tačiau tiek skunde, tiek ir anksčiau S.Moničius gynėsi niekada nešnipinėjęs, o tik tapęs pažįstamo iš Lenkijos provokacijos auka. Jis teigė su K.Gurskiu susipažinęs, kai šis gyveno Baltarusijoje. Vėliau K.Gurskis išvyko į Lenkiją, kur dirbo URM. Neva jis pats susiradęs S.Moničių, skundęsis, kad greit gali tekti išeiti į pensiją ir prašęs surasti jam galimybę užsidirbti. S.Moničius teigė tikėjęsis iš K.Gurskio naudos plėtojant telekomunikacijų verslą Lenkijoje ir mokėjęs už jo keliones į susitikimo vietas ir gyvenimą viešbučiuose.
KGB nepripažįsta šnipinėjimo fakto
Šie pinigai vėliau baudžiamojoje byloje esą buvo įvardyti kaip atlygis už informaciją. S.Moničius tvirtino, kad K.Gurskis jokių pažadų neištesėjo, todėl jis pareikalavo grąžinti pinigus, o jį patį įvardijo kaip sukčių. Tuomet K.Gurskis, pasitelkęs teisėsaugą, surengęs prieš jį provokaciją.
S.Moničius buvo sulaikytas lapkričio 25 dieną Vilniuje, Lenkijos prokurorų prašymu. Lietuvos Valstybės saugumo departamentas iš karto po sulaikymo pranešė tiriąs, ar šnipinėjimu prieš Lenkiją įtariamas S.Moničius neveikė ir prieš Lietuvą.
Baltarusijos KGB pranešimus apie šios šalies šnipo sulaikymą pavadino „provokacija”. Praėjusių metų pabaigoje Baltarusijos saugumo vadovas Stepanas Suchorenka pareiškė, kad istorija su Lietuvoje sulaikytu ir šnipinėjimu įtariamu baltarusiu tėra „dirbtinai išpūstas” skandalas.
Tokia Baltarusijos KGB reakcija nustebino Lietuvos diplomatus.