Sausio 27 dieną Vokietijos Diuseldorfo mieste vyksiantys UEFA prezidento rinkimai lems Europos futbolo kelią bent jau artimiausiems ketveriems metams
Pretendentai į Europos futbolo vadovo postą yra du – nuo 1990 metų UEFA prezidento pareigas einantis švedas Lennartas Johanssonas ir vienas geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų prancūzas Michelis Platini. Užsienio apžvalgininkai pažymi, kad tarp 77 metų L.Johanssono ir 51 metų M.Platini prasidėjo „šaltasis karas”, o abejų pretendentų galimybės laimėti rinkimus vertinamos kaip lygios. Pavyzdžiui, viena svarbiausių Europos futbolo valstybių Vokietija pareiškė, jog palaikys L.Johanssono kandidatūrą, o M.Platini turi nemažai šalininkų tarp mažesnių šalių.
Skirtingas požiūris
Lapkritį M.Platini buvo atvykęs į Vilnių. Mūsų šalies sostinėje pretendentas į UEFA prezidento postą buvo susitikęs su trijų Baltijos šalių ir Baltarusijos futbolo federacijų atstovais. Tuomet garsusis pranzūzas pabrėžė: „Nenoriu revoliucijos, o tik Europos futbolo evoliucijos”. Per spaudos konferenciją M.Platini neslėpė, kad tapęs UEFA prezidentu siektų reformuoti Europos turnyrus, nes silpnesnių šalių klubai žaidžia labai mažai tarptautinių varžybų.
Iš Vilniaus M.Platini skrido į Londoną, kur per dvi valandas trukusią spaudos konferenciją oficialiai pristatė savo programą. Žurnalistai ypač domėjosi, kaip prancūzas vertina stipriausių Europos futbolo klubų suformuotą vadinamąją G-14 grupę, siekiančią iš pagrinfų reformuoti Europos turnyrus, kad galingieji klubai gautų dar daugiau lėšų iš UEFA.
„Man patinka galingi ir stiprūs klubai, bet nepatinka G-14. Manau, kad Čempionų lygoje nė viena šalis negali turėti keturių atstovų. Sutikčiau, kad daugiausia jų būtų trys”, – atsakė M.Platini.
Po kelių dienų Londone apsilankęs L.Johanssonas sakė, jog jis taip pat yra prieš G-14 grupės diktatą, bet pažymėjo, jog į šią problemą reikia žiūrėti kur kas plačiau.
„Vienas dalykas mėtytis lozungais apie lygybę, kitas – suvokti situacijos esmę. Penkios svarbiausios Europos futbolo nacijos – Anglija, Italija, Ispanija, Vokietija, Prancūzija – UEFA duoda didžiausią pelną. Iš šių lėšų mes ir finansuojame mažas šalis, kuriomis taip rūpinasi Platini. Neturėdami šių pinigų mes negalėtume įgyvendinti daugelio futbolo plėtrai skirtų įvairių projektų. Todėl natūralu, kad šios penkios šalys nori gauti daugiau. Į tai privalome atsižvelgti”, – dėstė jau 16 metų Europos futbolui vadovaujantis švedas.
Abipusiai kaltinimai
Kaip futbolininkų, pretendentų į UEFA vadovo postą kelias buvo visiškai skirtingas.
L.Johanssonas buvo vartininkas, bet labai didelių aukštumų nepasiekė. Atakuojančio saugo pozicijoje rungtyniavęs M.Platini turi daugybę titulų. Jis tris kartus buvo išrinktas geriausiu Europos futbolininku, 1984 metais su Prancūzijos rinktine iškovojo Europos čempiono titulą, o atstovaudamas Turino „Juventus” klubui triumfavo Čempionų taurės (dabar – Čempionų lyga) varžybose.
L.Johanssonas buvo sakęs, kad po ketvirtos kadencijos pasitrauks iš UEFA prezidento posto. Bet kai savo kandidatūrą iškėlė M.Platini, švedas apsigalvojo, o rinkimai iš 2006 metų buvo perkelti į 2007-uosius.
L.Johanssoną labai įžeidė M.Platini užuominos apie dabartinio UEFA prezidento amžių ir kalbos, kad jis neturi jokios veiksmų programos.
„Nereikia pamiršti, jog gerai žaisti futbolą ir vadovauti UEFA, kai reikia spręsti 52 nacionalinių federacijų problemas – du visiškai skirtingi dalykai. Man svarbiausia – stabilūs ir geri santykiai tarp nacionalinių federacijų. Man 77-eri, bet jaučiuosi tikrai puikiai ir galiu toliau dirbti ankstesniu režimu”, – į M.Platini priekaištus atšovė L.Johanssonas.
Švedas nepraleido negirdomis ir M.Platini teiginio, jog visa Europos futbolo valdžia sukoncentruota į vieno žmogaus rankas. „UEFA vadovauju jau daugiau kaip 16 metų, bet visada rėmiausi demokratiniais principais. Tuo tarpu išstudijavęs pretendento programą galiu pasakyti, jog ji yra tipiškas diktatoriško vadovavimo pavyzdys, kai viskas priklauso nuo vieno žmogaus sprendimų. Tai labai pavojinga tendencija”, – rėžė L.Johanssonas.
UEFA prezidentas taip pat nepamiršo pasakyti, jog jam vadovaujant nė vienas aukštas Europos futbolo asociacijų sąjungos pareigūnas nebuvo apkaltintas korupcija ar savo įgaliojimų viršijimu.
——————————————————————————–
UEFA prezidentai
1954-1962 m. Ebbe SCHWARTZAS (Danija)
1962-1972 m. Gustavas WIEDERKEHRIS (Šveicarija)
1972-1983 m. Artemio FRANCHI (Italija)
1983-1990 m. Jacques’as GEORGES’AS (Prancūzija)
Nuo 1990 m. Lennartas JOHANSSONAS (Švedija)