Latvijos Valkos miestelyje vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje „Talvils’2005” „Vakarų ekspreso” kalbinta Latvijos kultūros ministrė Helena Demakova pasidžiaugė, jog miestelio merija kultūrai skiria daugiausiai dėmesio ir kad apskritai kultūra Latvijoje užima garbingą vietą.
„Mažuose miesteliuose mes savo žmonėms turime duoti dar daugiau nei Ryga, Vilnius, Maskva ar Berlynas. Tik tada jie liks čia ir neišbėgios į didelius miestus”, – sakė Valkos miesto meras Vents Armands Krauklis. Beje, net Latvijos nacionalinė opera savo sezoną rugsėjo 24 d. pradės šiame miestelyje.
Iš pradžių susidarė įspūdis, kad teatrų festivalis Valkoje skirtas teatralams, o Valkos miestelio gyventojų – labai mažai, tačiau gyvoms klaipėdiečių Pilies teatro aktorių bei italų teatro „Silence” skulptūroms papuošus gatves, vietiniai gyventojai plūstelėjo iš namų.
Valkoje tarptautinis teatrų festivalis vyksta kas dvejus metus, o šis buvo penktasis. Dalyvavo trys Latvijos, trys Rusijos teatrai, tarp jų ir garsusis Maskvos valstybinis akademinis J. Vachtangovo teatras. Spektaklius rodė Belgijos, Vokietijos Drezdeno teatrai.
Užsieniečiai skandavo „Lietuva”
Pilies teatro aktoriams, kuriems talkino Irmos ir Rolando Stonių šokių kolektyvo „Vėjūnė” merginos bei Šilutės dramos teatro kojūkininkai, pamačiusiems festivalio repertuarą, buvo nejauku. Be skulptūrų, jie atvežė vaikišką spektaklį, žiemos pasaką „Vieversėlis”, rodytą Klaipėdoje, Teatro aikštėje, per Kalėdas, bet su galingais fejerverkais, tąkart dalyvavo ir „Aukuro” choras.
Į gastroles buvo vežamas gerokai supaprastintas variantas. Merginos jaudinosi – reikėjo pirmą kartą gyvenime dainuojant iššauti fejerverką ir laikyti rankose dvimetrinę ugnį. Tądien, kai turėjo būti rodomas lietuvaičių spektaklis, viešbutyje lyg tyčia dingo šiltas vanduo. Šaltame duše teatro merginas šildė tik žinia, kad italai susidomėjo Lietuvos skulptūromis.
Tačiau po dienos karščių naktį rodomas klaipėdiečių spektaklis ir jo dirbtinis sniegas atitirpdė ir žiūrovų, ir festivalio dalyvių sielas. O vaikus teko tiesiog vaikyti nuo scenos – jie puolė prie sniego. Publika dainavo kartu, degino žvakeles. Trumpai tariant, klaipėdiečiai Lietuvai gėdos nepadarė.
Be to, klaipėdiečiai artistai, o ypač „Vėjūnės” merginos, buvo puiki palaikymo komanda Lietuvos šokėjams iš Kaišiadorių. Mat Valkoje dar vyko ir trečiasis tarptautinis šokių kolektyvų festivalis, kuriame dalyvavo šokėjai iš Latvijos, Lietuvos ir Kroatijos. Lietuvaičiai teatralai taip energingai skandavo „Lietuva”, kad kartu su jais „Lietuva” į pabaigą pradėjo skanduoti ir Izraelio delegacijos atstovai.
Koncertavo meras
Liepos 11-17 dienomis Latvijos Valkos miestelyje vykusioje trečioje tarptautinėje pasienio kultūros savaitėje – festivalyje „Des Beaux – Arts”, be teatrų, šokių kolektyvų festivalių, vyko ir tarptautinė fotografijos paroda, kurioje savo darbus pristatė menininkai iš 7 šalių, ir Lietuvos dailininkės Indrės Šataitės, Airijos dailininko Martino Makarto paveikslų paroda, koncertavo garsus Berlyno pianistas, Londono operos solistas A. Naumenko ir Maskvos vargoninkė A. Sidelnikova surengė puikų koncertą bažnyčioje.
Netrūko fejerverkų, laužų, muzikos. 2.30 val. buvo smagu matyti scenoje su savo grupe koncertuojantį Valkos miestelio merą Krauklį. Baigiamasis koncertas Valkos vasaros teatre, įsikūrusiame nepaprastai gražioje vietoje prie upelio (į sceną patenkama per lieptelius) su daugybe žiburiukų gausiai dalyvavusių šokėjų rankose, plaukiojančiomis ugnelėmis upelyje, galingu fejerverku buvo tikrai įspūdingas.
Valka ir Valga
Kaimas Walkc rašytiniuose paminkluose minimas net 1268 m. Miesto teisę jis įgijo 1584 metais. Taigi miesteliui jau daugiau nei 420 metų. Tačiau latviams ir estams tarpusavyje nesusitarus jis siena padalintas į dvi dalis jau 30 metų. Siena atsirado 1920 metais ir buvo iki 1940 metų. Po sovietmečio griežtas pasienio režimas čia įsigaliojo nuo 1995 metų.
Todėl Pilies teatro aktoriams, kurie buvo apgyvendinti Estijai priklausančioje miesto dalyje, pavadintoje Valga, einant į Latvijos dalį Valką vaidinti ar repetuoti kelis kartus per dieną tekdavo kirsti Latvijos ir Estijos sieną ir rodyti pasus. Kartą jie naktį grįždami iš renginio Latvijoje įsėdo į kroatų šokėjų autobusą, važiuojantį į Estiją. Kadangi Kroatija nėra ES šalis, pasienyje teko praleisti gerą pusvalandį, kol buvo patikrinti kroatų dokumentai.
Latvijos Valkoje gyvena 7 tūkst. gyventojų, o Estijos Valgoje – apie 15 tūkst. „Jeigu vertinsite Valką ir Valgą kartu, bus normalus miestas, o jei atskirai – maži miesteliai”, – sako Valkos meras.
Pasak V. A. Krauklio, ir prieš 100 metų čia gyveno tiek pat žmonių. Siena, padalijusi miestą į dvi dalis, labai pagadino gyvenimą, todėl šių miestelių gyventojai yra ES fanai, jie deda daug vilčių į prisijungimą prie Šengeno erdvės.
Latviškosios dalies meras yra buvęs populiarus muzikantas, ir dabar dainuoja solo su savo ansambliu, groja klarnetu, rengia humoristinius šou, be to, jis nemažai metų dirbo vietinio laikraštuko redaktoriumi. Todėl Valkoje dominuoja kultūra. O štai Valgos meras – buvęs sportininkas, tad čia yra puikus neseniai pastatytas stadionas, gerai įrengtos sporto aikštelės, čia vyksta sporto renginiai. Abu miesteliai bendradarbiauja. Šiuo metu jie įgyvendina 11 projektų, kuriuos finansuoja ir ES. „Mes su Valgos meru esame truputį bepročiai, tad greičiau randame bendrą kalbą”, – juokavo V. A. Krauklis, duodamas interviu „Vakarų ekspresui”.
Pinigų ieško meras
Valkos meras sakė, jog vienas iš festivalio organizavimo tikslų – siekis, kad daugelis pasaulio žmonių žinotų, kad Latvijos Valkoje ir Estijos Valgoje vyksta daugybė įdomių tarptautinių festivalių. Beje, čia kasmet rengiami 4-5 tarptautiniai renginiai.
Pro šiuos tranzitinėje vietoje esančius miestelius važiuoja daug turistų, tad siekiama, kad jie sustotų čia pailsėti. V. A. Krauklis mano, jeigu tokie kolektyvai kaip per šį festivalį koncertuotų Rygoje, tai kainuotų kelis kartus brangiau ir Valkos gyventojai jų negalėtų pamatyti.
Pats meras rūpinasi finansais festivaliui, pats vaikšto į bankus, ieško rėmėjų. „Mūsų kultūros darbuotojai daro savo darbą, o pinigų aš ieškau. Tokie festivaliai kainuoja dešimtis tūkstančių latų. Mūsų miesteliui tai labai dideli pinigai. Už juos būtų galima mažą namelį pastatyti. Tačiau bankas ar firma noriau skiria pinigų tokiam unikaliam renginiui, o gatvės remontui jie niekada neduotų pinigų”, – sakė V. A. Krauklis.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”