Nuogąstavimai, kad Lietuva nesugebės pasinaudoti Šengeno priemonės programai skirtais pinigais, nepasitvirtino. Iki 2007-ųjų pradžios kontraktuotos visos Europos Sąjungos (ES) Šengeno priemonei skirtos lėšos. Pasirašytos visos įsiliejimui į Šengeno erdvę būtinų atlikti darbų sutartys už daugiau nei pusę milijardo litų. Pasak vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio, sėkmingai kontraktavus Šengeno priemonės programos lėšas, padaryta pusė darbo. Šengeno erdvė Lietuvai atsivers tik tada, kai bus atlikti milijoniniuose kontraktuose numatyti darbai, pristatytos reikiamos prekės ir suteiktos paslaugos.
„Jeigu 2006-ieji buvo abejonių dėl Šengeno plėtros metai, tai 2007-ieji bus konkrečių darbų metai. Reikės sutelktai dirbti, kad įsiliejimui į Šengeną būtini darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai”, – pabrėžė ministras.
Iki šių metų rugsėjo 30 d. Lietuva privalo sukurti ir įdiegti nacionalinę Šengeno informacinę sistemą, baigti statyti ir rekonstruoti užkardas prie išorinių ES sienų, sukurti ir įdiegti skaitmeninio radijo ryšio sistemą bei technines stebėjimo priemones Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, pagal Šengeno reikalavimus modernizuoti tarptautinius oro uostus bei apmokyti pareigūnus ir specialistus.
Atlikus numatytus darbus, įsigijus reikiamą įrangą ir ją įdiegus, kontrolę prie sausumos ir jūrų sienų numatoma panaikinti 2008 metų pradžioje, o oro uostų sienas atverti 2008 metų kovo mėnesį. Tokiam darbų grafikui ES valstybių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pritarė praėjusių metų gruodžio 5 dieną vykusiame Tarybos posėdyje.
Nesuspėjus įdiegti naujosios kartos centrinės Šengeno informacinės sistemos SIS II, Šengeno plėtrą planuota atidėti mažiausiai metams, tačiau 10 naujųjų ES šalių pasiekė, kad būtų leista įgyvendinti Portugalijos pasiūlytą variantą „SISone4all”, pagal kurį narystei Šengeno erdvėje pasirengusioms šalims būtų leista jau šių metų pabaigoje jungtis prie dabar veikiančios Šengeno informacinės sistemos SIS I.