Stintos kibs, bet gaudyti nebus iš kur. Ledo nėra, ant krantinės vietos taip pat nėra. Kita vertus, vis tiek kada nors šiek tiek pašals ir Kuršių mariomis pradės plaukti ižas, ir būtinai toje vietoje, kur yra stintų takas. Bet stintos kibs. Kibs todėl, kad jos amžinai alkanos kaip kiaulės.
Sterkai nekibs, nes juos seniai išgaudė. Jeigu ir nebūtų išgaudę – nekibtų, nes ne Sterko metai, kaip žinote. Kiaulės kibtų, bet jos kažkodėl nemėgsta būti po vandeniu.
Lydekos kibtų, bet jų dabar negalima gaudyti, todėl ir burti čia nėra ko…
Ešeriai irgi kibtų, bet jie Ventės rage ir Kaliningrado srityje. Pasiekti juos įmanoma tik iš malūnsparnio. Kas mūsų varganoje šalelėje turi privačius malūnsparnius? Taigi… o jie – ne žvejai.
Karšiai kibs… kartais. Nors dažniau – nekibs. Nors kartais kibs ir nekibs ne taip dažnai, kaip aš čia bandau išburti. O jeigu ir nekibs, tai patys pagalvokit: nn… kuriems krienams jums tie karšiai? Vienos ašakos. Sterkas ar ešerys – kur kas skaniau, bet (žiūrėti apie sterkus ir ešerius).
Karpiai tikrai kibtų. Ne veltui juos kai kas vadina vandens kiaulėmis. Bet karpiai miega. Giliu žiemos miegu. Tai kodėl juos tada vadina kiaulėmis, o ne meškomis?
Tikrai gerai kibs pūgžliai. Jie nemiega, yra amžinai alkani ir niekas nedraudžia jų gaudyti ištisus metus, tik turėkit kantrybės ir daug sliekų. Nors pūgžlys išoriškai visiškai nepanašus į kiaulę, ėdrumu vienam kubiniam kūno centimetrui jis kiaulę pralenkia keliolika kartų. Todėl pūgžliai tikrai kibs ir gausiai… o ko kita galima tikėtis iš pūgžlių Kiaulės metais?