Visos pavydo spalvos

Kitą rytą po šventinio draugų vakarėlio atsibudote bjaurios nuotaikos. Nors vakarėlis buvo linksmas ir draugiškas, o jūs neprisimenate, jog ką nors būtumėte padarę ne taip, visa esybe jaučiate: kažkas negerai. „Tikriausiai per daug plepėjau. Nereikėjo girtis, jog man pakėlė atlyginimą, vaikas puikiai mokosi, o vyras padovanojo automobilį. Ir apskritai – reikėjo sėdėti ir tylėti. Ir išvis nereikėjo eiti į tą vakarėlį…“

Kodėl sena draugystė kartais virsta keistais įtemptais santykiais? Kodėl kolegos pagyrimas jums sukelia įtampą? Kodėl kažkas jūsų taip atkakliai klausinėja asmeninio gyvenimo smulkmenų? Kodėl aplinkiniai staiga prityla, kai imate pasakoti geras naujienas? Kodėl draugai taip širdingai užjaučia, kai jūsų reikalai prasti, tačiau neskuba džiaugtis, kai jus aplanko sėkmė?..

Fantazijos

Kito žmogaus siela – rūkas, jo gyvenimas – paslaptis. Kuo mažiau apie jį žinome, tuo daugiau turime erdvės fantazijai. Ir jeigu mūsų pačių gyvenimas šiuo metu mūsų netenkina, fantazija mums paslaugiai piešia pasakiškus svetimos gerovės paveikslus.

Pavydas nėra informacija, kad kažkam pasisekė labiau nei jums. Pavydas visuomet sako, kad su jumis kažkas ne taip. Tai tam tikras filtras, kurį turime kiekvienas iš mūsų.

Kuo prasčiau jūs rūpinatės savo gyvenimu ir kuo blogiau dirbate savo darbą, tuo aršiau išorėje ieškote to, kuris pasiglemžė visas grandiozines jūsų perspektyvas. O kas ieško – tas visada ras.

Pavydas yra žemos asmens savivertės vaiduoklis. Atsikratyti jo galima tik užsiėmus savo paties gyvenimu, susirūpinus artimaisiais, įsitraukus į aktyvią veiklą, paklausus savęs: ką aš galiu padaryti tokio, ko niekas kitas, be manęs, nepadarytų? Ką aš galiu padaryti dėl kitų ir dėl savęs? Žinoma, daugiausia, ką jūs galite padaryti, – tai būti pačiu savimi.

Tačiau kad galėtumėte atsikratyti pavydo, pirmiausiai jį turite atpažinti. Ir pripažinti.

Pavydas – agresija – kaltė

Pavydas nėra vien fantazijos vaisius. Kaipgi kitaip pavadintume jausmą, kurį mes patiriame matydami svetimą sėkmę, apie kurią patys svajojame?

„Mane suėmė baltas pavydas…“ – sakome. Tačiau net ir ne juodas pavydas yra negatyvus jausmas. Augdamas jis virsta agresija, ir, kadangi protu suvokiame, kad pavydo objektas mums niekuo neprasikalto, ši agresija atsigręžia į mus, plinta mūsų viduje ir transformuojasi į kaltės jausmą.

Juodas pavydas baltu apdaru

Ar pastebėjote, jog nuo vieno komplimento jums pasidarė šilta, kitą, ištartą formaliai, praleidote pro ausis, o trečias jus privertė susigūžti?

Įsivaizduokite, jog šįvakar esate ryškiausia pokylio persona, ir aplinkiniai vienas po kito reiškia jums susižavėjimą.

„O, atrodai tiesiog pritrenkiamai!“ – sako kažkas, tačiau iš intonacijos jūs girdite klausimą – „Ir iš kur tu trauki tiek pinigų?“ Kai intonacija padvelkia netikrumu, tai požymis, kad jums pavydima. Pasistenkite paslėpti savo sėkmes kuo toliau nuo tokio žmogaus akių.

Ar jūs pavydite?

Žmogaus savijautą lemia jo išgyvenimų aiškumas. Kuo blogiau mes suprantame, kas su mumis vyksta, tuo blogiau mes jaučiamės.

Kokie požymiai rodo, kad jūs nesąmoningai pavydite?

* Kai kalbama apie kitų žmonių sėkmę, jums norisi garsiai nusižiovauti.

* Kai jūsų akivaizdoje giriamas kitas žmogus, jūs jaučiate sumišimą, nepatogumą ir norite kuo greičiau atsitolinti.

* Pabendravę su kokiu nors žmogumi, kažkodėl imate pykti ant savęs.

* Kitų žmonių nekuklumas ir savigyra jus erzina.

* Jums gaila savęs.

Ar jums pavydima?

Pavydas iš šalies gali atrodyti įvairiai: kaip susižavėjimas, kaip kritika, jūsų vertės ir nuopelnų sumenkinimas, kaip pagyra su nemalonia potekste, kaip perdėtas dėmesys jūsų gyvenimui ir t.t.

„O, puikios užuolaidos! Tik kiek niūrokos. Ir jų neįmanoma išlyginti. “ – „Kodėl neįmanoma?“ – „Todėl, kad medvilnė. Nežinojai?“ – „Gal yra kokių minkštiklių?..“ – „Nežinau. Geriau jau nusipirk kitas.“

Mėgėjai sakyti nemalonius dalykus savo apmaudą aiškina tuo, kad jūs nemokate išklausyti kritikos? Be abejo, priimti ir reikiamai panaudoti kritiką – didelis menas, tik čia galioja viena sąlyga: kritika turi būti konstruktyvi. Kritika, kuria smogiama į žmogaus savivertę, yra ne kas kita, kaip užmaskuotas pavydas. Jūs lengvai tai galite patikrinti. Aptarkite su kritikuotoju praktinę reikalo pusę ir paprašykite patarimo. Jeigu „draugo“ veidas apsiniauks, vadinasi, jis visai nenorėjo jums padėti – jam viso labo reikėjo sugadinti jums nuotaiką.

Visa tai yra ne kas kita, kaip manipuliacijos jūsų pasąmone. Jų tikslas ir nauda – sugadinta jūsų nuotaika, bloga savijauta, kritusi savivertė. „Žaidimas tokiais žaidimais“ abiem pusėms paprastai vyksta be tiesioginio sąmonės dalyvavimo.

Nesąmoningos manipuliacijos be galo žalingos mūsų psichologinei sveikatai. Todėl, kad jų akivaizdoje žmogus yra beginklis: jis jų nepastebi. Mintis ir jausmus, žalojančius jo psichiką, jis suvokia ir priima kaip savo paties. Pasipriešinti tokio Trojos arklio poveikiui ypač sunku. Kai mes galų gale suprantame, kas atsitiko, juodas darbas jau būna padarytas.

Kaip atsikratyti pavyduolio?

Pavyduolis visada ką nors lygina, analizuoja, matuojasi sau. Jis visur ieško klastos mąstydamas, kurgi jis užtruko, kad leido kitam jį aplenkti.

Jeigu jums nemaloni kurio nors žmogaus reakcija į jūsų sėkmę, jeigu, bendraudamas su juo, jaučiate grėsmę, norą užsiverti – greičiausiai jus veikia jo nesąmoningas pavydas.

Nebūkite naivūs ir nebandykite „nusikratyti“ pavyduolio jį girdami. Tokiu būdu neatsipirksite.

Jeigu jums pavydi, teisingiausia, ką galite padaryti, – tai sumažinti jūsų ir pavyduolio santykių „informacinį maitinimą“ ir emocinę distanciją. . Receptas, deja, yra vienas: padidinti distanciją ir apriboti santykių impulsus.

Deja, tai padeda ne visada. Jeigu jūsų pažįstamas pavyduolis dar ir mazochistas, jis ir toliau klausinės, po kruopelę rinks informaciją apie kosminę jūsų sėkmę.

Jeigu, sumažinus „maitinimo režimą“, pavyduolio dėmesys jūsų personai nesumažėja, tuomet informacijos apie jus spragą jis užpildo fantazijomis. Tokiu būdu jo pavydas „su akimis“ tampa ne tik juodas, bet dar ir aklas.

Todėl jums lieka vienintelė išeitis – visiškai nutraukti bendravimą.

Kaip išsigydyti pavydą?

Jeigų jūs suvokiate, jog jūsų pavydo objektas išties vertas plojimų, pasistenkite tą energiją, kurią eikvojate kartiems išgyvenimams, paversti pozityvia. Atsakykite sau į paprastą klausimą: ką aš galiu nuveikti, kad pasiekčiau ko trokštu? Mintis, jog tai neįmanoma, – saviapgaulė. Savo energiją paversdami veiksmu ir galų gale pradėję judėti, jūs netruksite suprasti: kad darytumėte ir turėtumėte tai, ką daro ir turi kitas žmogus, jūs turite būti ne jūs, o tas kitas. O tai neįmanoma.

Yra dar vienas efektyvus ir greitai pavydą gydantis būdas – pranešti apie jį „objektui“. Tokiu būdu jūs iš savo sudėtingos jausmų gamos išbraukiate melagingą fantazijų komponentą. Atversdami kortas, jūs tarsi paprašote pagalbos ir ją gaunate – kaip papildomą informaciją. Pasakę apie savo jausmą atvirai, jūs veikiausiai išgirsite nuoširdų prisipažinimą, jog oponentas… pats jums kai ko pavydi. Garsiai pripažinę savo pavydą, jūs prieisite prie tos pačios išvados, prie kurios eitumėte metų metus, jeigu pavydą slėptumėte, užgniaužtumėte ir transformuotumėte į agresiją bei kaltę.

O išvada paprasta: kiekvienam – savo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.