Sporto mėgėjai jau žino, kad geriausiu šių metų Klaipėdos miesto sportininku trečius metus iš eilės buvo išrinktas Europos sunkiosios atletikos čempionate svorio kategorijoje iki 105 kg tris medalius iškovojęs Ramūnas Vyšniauskas. Naujųjų metų išvakarėse jis davė „Vakarų ekspresui” išskirtinį interviu.
Per geriausių sportininkų pagerbimo vakarą atsiimdamas prizą sakei, kad tau šie metai asmeniškai nebuvo itin sėkmingi. Kodėl?
Negaliu teigti, kad jie man visai buvo nereikšmingi. Europos čempionate pirmą kartą Lietuvai iškovojau tris medalius. Atrodytų, ko daugiau reikia. Tačiau per pasaulio čempionatą Dominikos Respublikoje patirtas fiasko, neleidžia man šių Šuns metų vadinti pavykusiais. Ilgai neradau susikalbėjimo pats su savimi.
Tu taip pat minėjai, kad per šiuos „šuniškus” metus buvo ir gražių momentų, ir nuopuolių. Kur buvo šių kraštutinių reiškinių viršūnės?
Pats maloniausias momentas buvo, kai Europos čempionate iškovojau medalius. Na, o liūdniausia akimirka atsitiko Dominikos Respublikoje, kai apsinuodijęs maistu negalėjau startuoti pasaulio pirmenybėse. Man buvo labai nesmagu prieš draugus, visus Lietuvos žmones ir prieš save, kad į namus grįžau tuščiomis. Dar labiau skaudu pasidarė, kai varžovai kabinosi ant kaklo medalius, rodydami prastesnius rezultatus už maniškius. Ilgai negalėjau atsigauti po šios skaudžios pamokos.
Europos čempionate bronzos medalį stūmimo veiksme gavai iš karto. Kiti du medaliai – sidabro ir bronzos – tau atiteko po varžovų dopingo skandalo. Kuris iš šių apdovanojimų tau yra pats brangiausias?
Jie man vienodai brangūs. Nesvarbu, kad pirmąjį medalį gavau per varžybas, o kitus du parvežė tėvas iš Lenkijos. Aš juos iškovojau sąžiningu darbu, o varžovai tai bandė padaryti nešvariu keliu.
Jau kuris laikas gyveni prie štangų salės esančiame kambaryje. Ar ne per anksti pradėjai „vienuolio” gyvenimą? Juk iki Pekino olimpinių žaidynių – pagrindinio tavo tikslo – dar daug laiko…
Siekiant užsibrėžto tikslo, smulkmenų nebūna. Sugrįžęs iš pasaulio čempionato supratau, kad reikia daug ko atsisakyti. Pirmiausia – triukšmingų pasilinksminimų, kurie tik išmuša iš treniruočių ritmo. Atrodo, jau išmokau kalbėtis su savimi. Tik atsiskyrus nuo pagundų pasaulio galima gerai pasiruošti svarbiausioms varžyboms. Kitais metais vyks Europos ir pasaulio čempionatai. Ypač gerai reikia pasirodyti planetos pirmenybėse, vyksiančiose rudenį Taipėjaus Respublikoje. Šioje netoli Kinijos esančioje šalyje kartu vyks ir atranka į 2008 metų olimpines žaidynes. Jos yra pagrindinės mano varžybų kalendoriuje. Iki žaidynių Pekine pradžios liko pusantrų metų. Tad nemanau, kad per anksti pasirinkau tokį atsiskyrėlio gyvenimą. Galiu pasakyti, kad ne vien tik štangą ir keturias kambario sienas matau. Retsykiais vakarais nueinu ir į kiną, ir į teatrą. Teks išvykti ir į treniruočių stovyklas bei varžybas.
Esi vienintelis iš klaipėdiečių patekęs į pirmąjį Lietuvos olimpinių kandidatų sąrašą. Tai reiškia, kad iki olimpinių žaidynių Pekine pradžios kas mėnesį tau bus mokama 3000 litų stipendija. Kur esi numatęs išleisti šiuos pinigus?
Juos panaudosiu pagrindinio savo tikslo siekimui – pasiruošimui 2008 metų olimpinėms žaidynėms.
Ar nebijai Dominikos Respublikoje padarytų klaidų pakartoti per žaidynes Kinijoje? Juk šiose šalyse maisto asortimentas yra labai panašus…
Padariau išvadas po to nelemto apsinuodijimo. Į Pekiną vešimės savo maistą, vandenį. Kartą jau pasimokėme.
Tavo jaunesnis brolis Tautvaldas, gyvenantis Jordanijoje, jau sukūrė šeimą ir augina atžalą. Ar ne gėda atsilikti nuo brolio šioje srityje?
Atvirai prisipažinsiu – gėda. Tautvaldas jau augina dviejų mėnesių dukrelę, vardu Sara. O aš… Galiu pasakyti, kad seniai galvoju apie šeimyninį gyvenimą, vaikus. Tačiau dėl neįgyvendintų tikslų sporte vis tenka atidėti šias savo svajones.
Įvairiuose renginiuose tave dažnai galima pamatyti kartu su drauge Egle Jokužyte. Kokios yra šios judviejų draugystės perspektyvos?
Išties mudu gana rimtai draugaujame. Tačiau vestuvių švęsti artimiausiu metu tikrai dar neketiname. Mano pirmasis taikinys yra Pekinas. Daug kas priklausys ir nuo to, su kokiu laimikiu iš ten grįšiu. Eglė žino, kad teks laukti mažiausiai pusantrų metų. Šiaip jau Eglė yra puiki draugė, sugebanti sunkiu momentu mane paguosti.
Lygiai prieš metus duodamas interviu tu Senio Šalčio prašei maišo sveikatos. Ko tikiesi iš 2007-ųjų – Kiaulės metų?
Sveikata, išskyrus apsinuodijimą, per daug šiemet skųstis negalėjau. Sako, kiaulė yra ramus padaras – ypač kai šalia jos yra pilnas lovys ėdalo. Norėčiau, kad ir mano lovys kitais metais būtų pilnas medalių.
Kur sutiksi Naujuosius metus?
Nidoje, artimų draugų būryje. Visiems linkiu šauniai sutikti 2007-uosius.