Prokurorai ir teismas apgynė viešąjį interesą, bet moksleivių poilsiavietė kol kas lieka merdėti
Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino dar 2000 metais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą moksleivių poilsiavietės „Žilvitis” detalųjį planą.
Pagal jį sklype netoli Baltijos jūros planuotos naujos statybos: 40 vietų tėvų viešbutis, trys gyvenamieji pastatai vaikų poilsiui, 25 vietų darbuotojų bendrabutis, valgykla, administraciniai ir kiti pastatai bei statiniai.
Pažeidė įstatymus
Prokurorų nuomone, detalusis planas prieštarauja kai kuriems Saugomų teritorijų įstatymo ir Pajūrio regioninio parko nuostatų reikalavimams. Pagal juos draustinių teritorijoje draudžiama statyti stacionaraus poilsio įstaigas.
Minėtas žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Karklės etnokultūriniame draustinyje. Pagal galiojančius teisės aktus nauja statyba saugomoje teritorijoje įmanoma tik tuo atveju, jeigu ten buvo sodybvietė, tačiau apie senas sodybvietes stadiono teritorijoje jokių duomenų nėra.
„Pagal detalųjį planą tą stadioną subnuomojantys asmenys sklypą panaudotų statyboms. Numatomos 9 naujos sodybos, – sakė viena iš detaliojo plano priešininkių Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. – Dokumente jos apibrėžtos kaip viešbučiai, skirti tėvų, atvažiuojančių aplankyti savo stovyklaujančias atžalas, nakvynei. Tačiau niekas negali paneigti, kad tai tėra manipuliavimas frazėmis siekiant komercinių tikslų.”
Nuogąstavimai – avansu
Keliasdešimt metrų nuo jūros įsikūrusios „Žilvičio” stovyklavietės žemę iš valstybės nuomoja Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacija. Iš jos sklypą subnuomoja Neringoje registruota bendrovė „Gintarinė mūza”. Jai vadovauja Nerijus Kuzma, buvęs bankrutavusios bendrovės „Klaipėdos maistas” vienas iš vadovų bei akcininkų.
Pasak Kuzmos, jam kelia juoką kaltinimai nebūtais dalykais. „Juk privalėtume vadovautis nekaltumo prezumpcija. Pagal detalųjį planą esame numatę statyti viešbutį tėvams. Tačiau mus kaltina, kad vietoj viešbučių pastatytume kotedžus ir juos parduotume. Juk tai iš piršto laužtos spėlionės, – piktinosi verslininkas. – Sutinku, kad rekreacinėje zonoje įrengtame viešbutyje galėtume priimti ir kitus poilsiautojus, tačiau pirmenybę teiktume vaikus aplankyti atvykstantiems tėvams.”
Už nugriautus pastatus – naujos statybos
Klaipėdos rajono valdininkai pripažįsta, kad prieš keturis dešimtmečius statyti stovyklos nameliai šiuo metu netinkami poilsiui, juos būtina renovuoti. Kita vertus, jiems baimę kelia verslininkų invazija į šią teritoriją.
Pasak „Žilvičio” direktoriaus Broniaus Kalvaičio, prieš dešimtmetį ieškota, kas galėtų nugriauti ir sutvarkyti du pradėtus, bet nebaigtus statyti pastatus 12 arų sklype. Jie kėlė grėsmę poilsiaujančių vaikų saugumui. Šį darbą atlikti sutiko bendrovė „Klaipėdos maistas” – 1997 metais sutiko nugriauti pastatus mainais į žemės sklypą naujoms statyboms.
„Jeigu būtume tų pastatų negriovę ir juos įteisinę, dabar neturėtume jokių problemų. Tačiau patikėjome rajono Savivaldybės pažadais, kad gausime sklypą, ir pradėjome rengti detalųjį planą. Taip pat prieš dvejus metus pasirašėme trišalę sutartį su „Žilvičiu” ir federacija, kuria įsipareigojome neatlygintinai įrengti krepšinio aikštelę. Tačiau kilus ažiotažui darbai sustojo”, – pasakojo bendrovės „Gintarinė mūza” direktorius Kuzma.
„Kasmet „Žilvityje” poilsiauja apie 2000 vaikų iš Lietuvos. Esame su verslininkais parengę poilsiavietės renovavimo planą, tikimės gauti lėšų ir iš ES paramos fondų. Dabar „Žilvityje” vienu metu gali ilsėtis 350 vaikų. Pagal projektą pastatę 50 etnografinių namelių, galėtume priimti 500 vaikų. Pakoregavus senąjį planą „Žilvitį” galima paversti šiuolaikiška poilsiaviete”, – svarstė Gedgaudas.