Kalėdiniai dujininkų siurprizai

„Gazprom“ sutiko dar pusmetį populiariausią kurą pardavinėti Lietuvai senomis kainomis

Daugeliui energetikos bei pramonės įmonių su nerimu laukiant Rusijos ir Baltarusijos „dujų karo“ atomazgos, Lietuva gana netikėtai sulaukė malonių naujienų – 37 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą valdanti „Gazprom“ pranešė susilaikanti nuo neseniai pristatytų planų gyventojams bei smulkiems vartotojams vidury šildymo sezono didinti gamtinių dujų kainas. Tad nuo 2007-ųjų sausio 1-osios iki birželio 30-osios bus mokama šių metų viduryje patvirtintais tarifais. Jie maždaug penktadaliu mažesni už turėjusius įsigalioti.

Vartotojai atsikvėps lengviau

Nors beveik visos tarptautinės „Gazprom“ strategų derybos dėl būsimų tarifų dažniau primena skirtingų svorio kategorijų bušido kovotojų susirėmimus, Lietuva netikėtai patyrė Rusijos dujų monstro malonę.

„Pastaruoju metu tiek „Lietuvos dujų“, tiek šalies vartotojų rūpesčiu tapo prekių bei paslaugų, taip pat ir energijos resursų kainų dinamika. Nors šie dalykai priklauso nuo tendencijų pasaulinėje energijos rinkoje, iki šiol mums pavyko maksimaliai sušvelninti neišvengiamą procesą bei užtikrinti laipsnišką gamtinių dujų kainų augimą vidaus rinkoje. Tokią poziciją rėmė ir gamtinių dujų tiekėjas bei mūsų bendrovės akcininkas „Gazprom“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.

Jo teigimu, po ilgų diskusijų su akcininkais paskutinėmis gruodžio dienomis vykusiame bendrovės valdybos posėdyje buvo gautas pritarimas „Lietuvos dujų“ administracijos pasiūlymui dar pusmetį nedidinti kainų labiausiai socialiai jautriai vartotojų daliai.

„Tai reiškia, kad ir toliau, tai yra iki kitų metų liepos 1-osios, bus taikomos šiuo metu galiojančios gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Vadinamosios I grupės vartotojai, per metus maisto ir šilto vandens ruošimui sunaudojantys iki 800 kub. metrų dujų, toliau mokės po 1 Lt už kubą. II grupės vartotojams – dujomis šildantiems būstus ir sunaudojantiems iki 20 000 kub. metrų dujų – 76 centus“, – pranešė V.Valentukevičius.

Priminsime, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi numatomą importuojamų rusiškų dujų kainų šuolį, lapkritį buvo paskelbusi, jog nuo sausio 1-osios šis kuras vartotojams brangs vidutiniškai 19 procentų. Tuomet žadėta, kad mažiausiems vartotojams dujos brangs 13 proc. (nuo 1 lito iki 1,13 lito), o gyventojams, kurie dujomis šildosi būstą, – 17 proc. (nuo 0,76 iki 0,89 lito už kubą).

Anot V.Valentukevičiaus, sprendimas palikti dabartines dujų kainas priimtas remiantis prielaida, kad artimiausius šešis mėnesius neatsitiks jokių dramatiškų pokyčių naftos ir dujų rinkoje bei įvertinus finansines investicijų rizikos prognozes dėl galimų tendencijų valiutų rinkoje. Pasak „Lietuvos dujų“ vadovo, teigiamą poveikį tiesiogiai pajus 530 tūkst. vartotojų arba beveik kiekviena Lietuvos šeima.

Klausiamas, kokia tikimybė, kad sąlyginai žemos kainos bus paliktos galioti iki pat 2007-ųjų pabaigos, V.Valentukevičius leido suprasti, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo teigimu, ateityje kai kurias vartotojų grupes apsaugoti nuo kainų didėjimo gali politikų sprendimas atsisakyti reguliavimo visoms vartotojų grupėms ir palikti pačiai bendrovei daugiau laisvės.

„Jeigu, kaip planuojama, bus reguliuojami visi vartotojai, mes tokių dalykų daugiau padaryti negalėsime“, – sakė V.Valentukevičius, komentuodamas artimiausiu metu žadamą priimti Gamtinių dujų įstatymą.

Latviška alternatyva

Antroji vakar pristatyta ūpą kelianti žinia – sąlyginai normalus apsirūpinimas gamtinėmis dujomis net ir tuo atveju, jei rytinių kaimynių ginčas dėl dujų kainos užsitęstų, o Baltarusija pradėtų blokuoti dujų tranzitą į Kaliningrado sritį ir Lietuvą. Pasak V.Valentukevičiaus, mūsų šalis greičiausiai išvengtų didelių nemalonumų, nes galėtų naudotis požeminėse saugyklose Latvijoje sukauptomis atsargomis.

„Abi šios šalys yra mūsų partneriai, suinteresuoti kuo greičiau rasti kompromisą. Jeigu iš tikrųjų nepavyktų susitarti ir kažkokiam laikotarpiui Baltarusijai būtų pritaikytos sankcijos, teoriškai Lietuva neturėtų nukentėti, nes būtų apriboti tik šiai šaliai skiriami dujų kiekiai. Jokio teisinio pagrindo, suteikiančio Baltarusijai teisę stabdyti tranzitą į trečiąsias šalis, nėra. Kita vertus, niekas negali garantuoti, kad nenutiks taip, kaip jau yra buvę 2004-aisiais, kai panašaus konflikto metu dujų tranzitas buvo blokuojamas. Tokių politinių sprendimų pasekmes pajustume ir mes, tačiau šįkart jie būtų mažiau skaudūs“, – sakė V.Valentukevičius.

Patikinęs, kad kol kas dujos tiekiamos įprastu režimu, „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius teigė, jog padėčiai pasikeitus dujas būtų galima imti iš Inčiukalnio saugyklos Latvijoje.

„Padidinus slėgį iki 39 barų iš šios saugyklos į Lietuvą per parą būtų galima pateikti iki 9 mln. kub. metrų dujų. Visiems vartotojams dirbant įprastu režimu, Lietuvoje per parą sudeginama apie 12 mln. kubų dujų. Taigi, mes be didesnių problemų galėtume patenkini maždaug 50-70 proc. visų vartotojų poreikių“, – aiškino „Lietuvos dujų“ technikos direktorius Jonas Janulionis.

Jo teigimu, jei tiekimas sutriktų ilgesniam laikui, gyventojai „šimtu procentu“ nepajustų jokių nepatogumų. Diržus susiveržti reikėtų tik stambiesiems vartotojams, tačiau kam ir kaip stipriai, priklausys nuo to, kokie dujų kiekiai nepatektų į Lietuvą. Tikėtina, kad pirmiausia dujų tiekimas būtų apribotas elektrinėms, galinčioms naudoti alternatyvias kuro rūšis, šilumininkams bei stambioms pramonės įmonėms. Iš viso didesnių ar mažesnių nepatogumų patirtų maždaug 50 įmonių.

Atsargų kaina

Kalbėdamas apie Latvijoje esančių gamtinių dujų atsargų naudojimą, V.Valentukevičius atkreipė dėmesį, jog, nepaisant ilgų debatų, į dujų tarifą nėra įtraukti atsargų kaupimo kaštai.

„Bendrovei tai kainuoja pakankamai daug, nes turime įšaldyti pinigus pirkdami papildomus dujų kiekius, nuomoti vietą saugykloje, dujas į ją pumpuoti, o po to išpumpuoti. Jei įprastinis dujų tiekimo režimas sutriktų ilgesniam laikui ir prisieitų naudotis latviškos saugyklos paslaugomis, tarifus greičiausiai tektų didinti“, – perspėjo „Lietuvos dujų“ vadovas.

Jis taip pat ragino energetikos įmones būti pasirengusias galimoms technologinėms kelių dienų dujų tiekimo pauzėms, nesvarbu, dėl kokių priežasčių jos atsirastų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.