Teatralo gyvenimo dramos byla

Buvęs publikos numylėtinis Viktoras Šinkariukas po mįslingos traumos lig šiol neatgauna atminties

Buvusio Kauno dramos teatro aktoriaus ir režisieriaus Viktoro Šinkariuko sužalojimo aplinkybes tiriantys teisėsaugininkai atsidūrė aklagatvyje.

Pirminis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas po teismo medicinos ekspertų išvados prieš mėnesį perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.

Padedant svarbiam liudytojui turima ir svari prielaida, kas galėjo atsitikti tą spalio 23-iosios popietę, tačiau susidurta su nauja sunkiai išsprendžiama problema – liekamaisiais potrauminiais reiškiniais, sutrikdžiusiais ne tik nukentėjusiojo atmintį, bet ir orientaciją aplinkoje.

Mįslingas paauglių vaidmuo

Kaip jau rašyta, buvęs publikos numylėtinis V.Šinkariukas buvo atvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) prieš porą mėnesių.

Tą spalio popietę greitąją jam iškvietė pro gulintįjį ant grindinio abejingai nepraėjęs vienas fotografas, likimo pasiųstas tuo metu pernešti į Perkūno namus vykusių „Kauno fotografijos dienų” inventorių. Jam ir buvo lemta tapti pagrindiniu įvykį tiriančių teisėsaugininkų liudytoju.

Vyriškis pasakojo, kad eidamas į vieną pusę prasilenkęs su V.Šinkariuku, bendraujančiu su paaugliais. Po kelių minučių grįžtant atgal populiarus aktorius jau gulėjo aukštielninkas ant grindinio. Paauglių, kurių buvo mažiausiai du, nebesimatė.

Nors visa tai įvyko prie Jėzuitų gimnazijos sienos, esančios Vytauto bažnyčios prieigose, anot liudytojo, minėti apie 13-14-os metų paaugliai negalėjo būti gimnazistai. Jie buvo panašūs į tipiškus gatvės vaikus.

Įvykio vieton iškviesti greitosios medikai, beje, taip pat apklausti liudytojais, teigė, kad akivaizdžių smurto žymių ant nelaimėlio kūno nesimatė, tačiau nuo jo trenkė alkoholiu. Nors V.Šinkariukas buvo sąmoningas, tačiau į klausimus neatsakinėjo. Jo asmenybė nustatyta pagal pasą, kurį nelaimėlio kišenėse rado policininkai. Ir jiems, ir medikams realiausia versija atrodė, kad, būdamas neblaivus, V.Šinkariukas galėjo nukristi pats. Nors, kaip teigiama, ši versija taip pat iki šiol neatmesta, greitąją nelaimėliui kvietusio liudytojo pasakojimas privertė vien minėta prielaida neapsiriboti.

Ateities prognozės – prastos

Kad minėti paaugliai galėjo V.Šinkariuką pastumti, antrina ir Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialistų išvada, jog trauma, diagnozuota V.Šinkariukui, patirta krentant ir atsitrenkus į kietą platų paviršių.

Kaip jau rašyta, kad pacientas patyrė galvos traumą, greitosios medikai įtarė iš karto. Tačiau iš pradžių neatrodė, kad ji gali būti tokia sunki. Tai konstatuota tik po KMUK atliktų tyrimų. Paciento būklei pradėjus blogėti, medikai net uždraudė policijai jį trikdyti.

V.Šinkariuką leista apklausti tik gruodžio pradžioje – prieš pat jo išrašymą iš KMUK. Teigiama, kad ši apklausa nieko nedavė: paaiškėjo, kad nukentėjusysis ne tik nieko neatsimena, bet ir nesuvokia nei kur esąs, nei kas jam nutiko.

Panašiai jo šiandieninę būseną linkę apibūdinti ir reabilitacijos įstaigos, kurioje V.Šinkariukas dar bus mažiausiai iki sausio vidurio, medikai. Pastariesiems tokios potrauminės komplikacijos – ne naujiena. Neatmetama prielaida, kad dar 60-ies neturintis V.Šinkariukas gali būti pripažintas neįgaliu.

Ar nepavėluota prokurorų reakcija?

Bandydami rasti papildomų prielaidos apie galimą V.Šinkariuko konfliktą su paaugliais liudytojų, teisėsaugininkai teigia jų ieškoję Jėzuitų gimnazijos dirbtuvėse, esančiose arčiausiai įvykio vietos. Tačiau paaiškėjo, kad šių darbo laikas – iki 15 valandos, o greitoji į jų prieigas kviesta jau kelios minutės po.

Viliantis, kad galbūt tuo metu pro šią vietą galėjo važiuoti koks nors automobilis, o gal yra ir daugiau šios spalio 23-iosios popietės įvykio liudytojų, teisėsaugininkai prašo jų atsiliepti Centro policijos komisariato telefonais: 30 30 58 (tyrėja – skambinti darbo valandomis) arba 30 33 09 (budėtojų dalis – bet kuriuo paros metu). Viliamasi, kad galbūt šiais telefonais atsišauks ir visas abejones išsklaidys ir patys paaugliai, bendravę tą popietę Vytauto bažnyčios prieigose su V.Šinkariuku.

Kaip jau rašyta, šis įvykis iškilo viešumon tik po dviejų savaičių. Jo kontekste Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis nurodė peržiūrėti ir metų senumo bylą, pradėtą dėl V.Šinkariuko sužalojimo 2005-ųjų vasarį viename Senamiesčio bute. Tada jis pasakojo tapęs keturių kastetais bei beisbolo lazdomis ginkluotų įsibrovėlių, neva reikalavusių gražiuoju palikti šį butą 24-eriais metais jaunesnei žmonai, auka, ir taip pat buvo gydomas KMUK. Įtariamųjų šiuo nusikaltimu policija nerado.

Kaip vakar dienraščiui teigė K.Betingis, nurodyta šį prigesusį tyrimą suaktyvinti. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, į tada duotus nukentėjusiojo parodymus atsižvelgta ne taip, kaip privalėta. Liepta iš naujo patikrinti jo iškeltą versiją. Dabar, V.Šinkariukui praradus atmintį, anksčiau duoti jo parodymai tampa ypač aktualūs.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.