Laukdamas „Eragono” premjeros vis svarsčiau, ar mūsų kino platintojai kokiu nors būdu bandys priklijuoti šiam filmui „Žiedų valdovo” įpėdinio etiketę? Kurgi ne… Mūsiškiai ne tik priklijavo, bet ir tiesiogiai susiejo su garsiąja kino trilogija. Atseit vos ne ketvirtoji dalis.
Reklama gruboka, o tiesos joje mažokai. Tik tiek, kad žanras – „fantasy”. Kad „Eragono” režisierius Stefanas Frangmėjėris yra vaizdo efektų profesionalas kaip ir „Žiedų valdovo” ekranizuotojas Piteris Džeksonas. Čia visakeriopi panašumai ir baigiasi. Prasideda skirtumų prarajos. Populiarioji trilogija sukurta pagal literatūros profesoriaus knygas. „Eragono” autorius – septyniolikmetis vunderkindas (dabar jam 23-eji), ir jo tekstai bent kol kas net nekvepia klasika. Tačiau iš esmės skiriasi ne tik rašytinių kūrinių lygis, bet ir patys filmai. Kaip diena ir naktis.
Siužetas tiesiog tragiškai vaikiškas. Kadangi skaityti knygos neteko, sunku kaltinti scenaristus. Jie lengva ranka tikriausiai dar smarkiau suprimityvino herojus, jų pasaulį ir nuotykius. Visa tai ekrane matyta šimtą kartų. Burtai, stebuklai, drakonai, pabaisos, princesės, kovos su kardais, mistiški kalnai ir kloniai. „Eragonas” atvirai sulipdytas iš daugybės fantastinio kino „superhitų”. „Haris Poteris”, „Žiedų valdovas”, „Žvaigždžių karai” – puiki medžiagėlė fantazijoms pasisemti. Sėkmės formulė nereikalauja tokių pastangų, kaip iš „Kvepalų” veikėjų nuostabiausių aromatų kūrimo metu. Sumaišai tai, kas nusėdo galvoje iš keliolikos žygių į kino teatrą, ir susuki savo gamybos karuselę. Kas joje – nesvarbu, svarbu, kad suktųsi.
„Eragone” sukasi ir kelios garsios kino elito pavardės. Robertas Karlailas, Džeremis Aironsas, Džonas Malkovičius. Matyt, pasiilgo šlovės. Dideliuose projektuose jų seniai nematyti. O čia – publikos pamėgtas žanras, kurį kino kūrėjai prisimena gana retokai…
Pagrindinis aktorius, kaip skelbiama, atrinktas iš tūkstančių tūkstančių kandidatų. Edvardasas Špelersas nelabai čia ką nuveikia.
O garsenybės įlindo kaip musės į išrūgas. Gal tik Karlailas kelia šiurpą, primindamas Šliužburnį iš „Žiedų valdovo”.
„Eragone” – kaip melagių pasakoje. Sakė, bus milžiniškas projektas su dideliu biudžetu. Apgavo – prodiuseriai visur šykšti pinigų. Dekoracijos prastos. Vaizdo efektai skurdūs. Nuotykiai vyksta tarsi vienoje filmavimo aikštelėje. Apgavo. O efektų meistras Stefanas Frangmėjėris, turėdamas kuklų biudžetą, neparodė jokio triuko ir pigumo nenuslėpė. Nelabai ir paslėpsi.