Klaipėdos ligoninės priėmimo skyriaus medikai naujamečio savaitgalio laukia su siaubu. Jau įprasta, kad per šventes jų pagrindiniu užsiėmimu tampa kova su atvežtais girtuokliais.
Šiemet per 11 mėnesių uostamiesčio policijos komisariatuose jau blaivinosi per 1,5 tūkst. gerokai padauginusių žmonių. Dar tiek pat šiurpino ligoninių priėmimo skyrių darbuotojus ir pacientus.
Jau daugelį metų, vos tik buvo uždarytos blaivyklos, medikai ir policininkai piktinasi, kad tąsydamiesi su neblaiviais asmenimis jie nebespėja kokybiškai atlikti savo tiesioginių pareigų.
Kiti didieji šalies miestai bando spręsti šią problemą – sostinėje veikia nakvynės namų filialas „Sala”, kuris atlieka blaivyklos funkcijas; Kaune taip pat prabilta apie būtinybę atgaivinti blaivyklą.
„O Klaipėdoje blaivyklos klausimas visiškai užmirštas”, – apgailestavo Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas, prieš porą metų pats ėjęs į miesto Tarybos posėdį ir bandęs įtikinti politikus, kad uostamiestyje būtina įrengti išblaivinimo įstaigą.
Koją kiša teisiniai dalykai
Uostamiestyje tebediskutuojama, kas turėtų rūpintis blaivyklos atsiradimu. Policijos atstovai ir medikai svarsto, kad tai turėtų būti miesto Savivaldybės reikalas.
„Šis klausimas Savivaldybėje kartais prisimenamas. Būta įvairių nuomonių. Vieni palaiko tokios įstaigos atsiradimą, kiti – ne. Tačiau, kadangi koją kiša teisiniai klausimai, bent kol kas jokių sprendimų nėra priimta. Gal kita miesto Taryba daugiau skirs dėmesio šiai problemai?” – trumpai komentavo Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Klaipėdos VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius priminė, jog Lietuvoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių blaivyklos įsteigimą. O Europos Sąjungos nuostatose sakoma, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti apribotos tik įstatymu. Žinia, blaivyklų Lietuvoje ir buvo atsisakyta dėl to, kad Europos Sąjungoje tokių įstaigų nėra.
„Tad panašu, kad pirmiausia politikai turėtų pakeisti įstatymus”, – svarstė K. Sinkevičius.
Gali ir numirti
Dabar uostamiesčio gatvėse besivoliojantys girti asmenys, kurie nebesugeba pasakyti net savo namų adreso, išblaivinti vežami į ligonines, arba – jei jie agresyvūs – uždaromi į policijos komisariatų laikinojo sulaikymo kameras.
„Didžiausia problema yra ta, kad policijos komisariate nėra medikų. Neblaivūs asmenys uždaromi į kamerą, kuri nepritaikyta žmogui miegoti. Ten yra tik betoninis suolelis. Girtuoklių niekas nenurengia, tad, jei jie nesiskundžia, neįmanoma pastebėti sužalojimų. Todėl pasitaiko atvejų, kad policijoje jie ir numiršta”, – pasakojo K. Sinkevičius.
Jau nebekalbama apie tai, kad agresyvūs girtuokliai sujaukia viso skyriaus darbą.
Paguldo vonioje ar hole
Uostamiesčio ligoninės yra sudariusios grafiką, kuriomis dienomis į kurią ligoninę vežti girtuoklius. Antradieniais ir šeštadieniais jais rūpinasi Klaipėdos apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus specialistai, likusiomis dienomis – Klaipėdos ligoninės medikai.
„Tos dienos, kai priimame neblaivius asmenis, – košmariškos. Kasdien atveža 6-8 žmones, kurie nebesugeba savarankiškai mąstyti. Po apžiūros paaiškėja, kad jie tiesiog pasigėrę. Daugeliu atveju tokiems pacientams jokios medicininės pagalbos nereikia – tik vietos, kur išsimiegoti”, – pasakojo Klaipėdos apskrities priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas.
Anot jo, kadangi specialių patalpų girtuokliams nėra skirta, jie paguldomi ant čiužinių vonios kambaryje arba tiesiog hole.
„Gerai jei visi taip ramiai gulėtų. Bet jie keikiasi, draskosi, blaškosi po patalpas, gąsdina kitus pacientus”, – kaip vargstama su girtuokliais, pasakojo J. Klapatauskas.
Pasak jo, dažniausiai persigėrę atvežami asocialūs asmenys, daugelis jų – gerai pažįstami. Dažniausiai – vyrai.
„Bet moterys būna agresyvesnės”, – pastebėjo medikas.
Tenka ir pririšti
Ligonių priėmimo skyriuose budi policininkas. Tačiau jo darbo valandos – nuo 18 val. vakaro iki 2 val. nakties.
„O girtuoklius pas mus veža visą parą. Tad grumtis su jais dažnai tenka patiems medikams”, – pastebėjo Klaipėdos ligoninės priėmimo skyriaus vedėjas Stanislovas Petreikis.
Klaipėdos ligoninėje viena palata yra skirta būtent tik išblaivėti čia užklydusiems asmenims.
„Blogiausia, kad tokie veikėjai labai „priklūs” – trukdo dirbti įprastą darbą. Kitus tenka ir pririšti. Būna, jau, atrodo, išsiblaivė, paleidžiame namo, o jie dar valandą blaškosi po skyrių, ieško teisybės”, – pasakojo S. Petreikis.
Tačiau nei jis, nei J. Klapatauskas sakė nebetikintys, kad uostamiestyje vėl kada nors veiks blaivykla.
Vilniaus blaivykla – perpildyta
K. Sinkevičius pasakojo, kad miesto valdžiai buvo siūloma pasekti Vilniaus pavyzdžiu ir priglausti blaivyklą prie Šilutės plente esančių nakvynės namų.
Žinia, dabar uostamiesčio nakvynės namai išgėrusių asmenų nepriima.
Vilniuje veikusi blaivykla jau keletą metų vadinama nakvynės namų filialu „Sala”, bet šios įstaigos paskirtis nepasikeitė.
Filialo vadovas Vikentijus Suchovejus „Vakarų ekspresui” pasakojo, kad „Sala” – labai populiari. Nors čia yra tik 30 vietų, dažnai pas juos glaudžiasi 60 asmenų.
„Juokaujame, kad pas mus – pats pigiausias viešbutis. Para – 28 litai. Bet mes medicininio išblaivinimo paslaugų neteikiame, tik suteikiame žmogui sąlygas saugiai išsimiegoti. Vienus klientus atveža policija, kitus – greitoji medicininė pagalba, treti ateina patys. Per 60 procentų klientų – benamiai. Žinia, kiti nakvynės namai nepriima išgėrusių asmenų”, – pasakojo V. Suchojevas.
Pasak jo, kas mėnesį į teismą tenka paduoti per 100 ieškinių iš buvusių „klientų” išsiieškoti užmokestį už saugią nakvynę.
„Mūsų viešbutis turi labai mažai žvaigždučių, tad sąlygos čia – nekokios: kamerose mediniai, klijuote aptraukti gultai. Jei šalta, duodame kuo užsikloti. Bet išmiegoti čia tenka ne tik asocialiems asmenims. Būna ir persigėrusių užsieniečių”, – pasakojo V. Suchojevas.
Jis patvirtino, kad kartais iškyla juridinių problemų, nes daugelis girtuoklių uždaromi ne savo noru. Būna tokių, kurie išsiblaivę grasina teismais.
„Iš tiesų mes ne policininkai – neturime jokios teisės uždaryti žmogaus prieš jo valią. Tad jei žmogus labai priešinasi ir nors šiek tiek orientuojasi situacijoje, nerizikuojame ir išleidžiame. Labai slidus dalykas. Atrodo, norime žmogui gero, bet kartu lyg ir pažeidžiame jo teises”, – samprotavo filialo vedėjas.
Jo duomenimis, šiemet „Saloje” buvo prisiglaudę per 11 tūkst. asmenų.