Pagrindinė miesto eglė atrodo lyg iš šiukšlyno, o pirmą kartą įrengtos prakartėlės personažai primena teroristus.
Tokius „komplimentus” šventiniam miesto papuošimui žarsto po automobilių prigrūstą Teatro aikštę besisukiojantys svečiai iš kitų miestų.
Klaipėdos valdžiai kritika nė motais, nes esą miestas padarė tiek, kiek galėjo.
Tačiau, išskyrus neaišku ką simbolizuojančias Atgimimo aikštėje pastatytas vėtrunges, kultūrininkai šiemet nieko naujo ir nesugalvojo. Išsigandusi gresiančių neigiamų atsiliepimų, valdžia net atsisakė įrengti vieninteliu traukos centru galėjusį tapti Kalėdų miestelį.
Šneka nesąmones
Didžiausios metų šventės tik išryškino tai, jog senamiestis, užuot buvęs reprezentacinis, tėra nyki ir net mirštanti Klaipėdos dalis.
Tuo niekaip negali atsistebėti į uostamiesčio širdį užsukę svečiai iš kitų Lietuvos miestų, kurių senamiesčiuose netrūksta šurmulio.
Žmonės stebisi, kodėl Klaipėdos centre net ir švenčių vakarais praeivių yra vos keli.
Svečiams nuostabą kelia ir tai, jog senamiesčio gatvelės skendi tamsoje, o Klaipėdoje nėra jokio kampelio, kuriame būtų kurstoma šventinė nuotaika, kur būtų smagu užsukti su šeima ar draugais.
„Tegul nešneka nesąmonių, kad Klaipėdoje negalima pajusti šventinės nuotaikos. Tokios kalbos net įžeidžia”, – pyktelėjo kultūros sritį kuruojanti miesto mero pavaduotoja Audra Daujotienė.
„Gaila, tačiau iš tiesų senamiestis merdi. Ką ir bekalbėti, jei net pirmąją Kalėdų dieną mieste nešviečia nė viena lemputė”, – žmonių priekaištams pritarė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht.
Eglė piktina
E.Odebrecht didžiausią pyktį kelia pagrindinė miesto šventinė eglė.
„Gražus tik pats medis. Kai eglė taip buvo papuošta praėjusiais metais, manėme, kad tai laikina. Tuomet buvo uždaryta Turgaus gatvė, į Teatro aikštę buvo sunku prasibrauti, todėl laikina eglė tenkino. Tačiau šiemet tas papuošimas pigiausiais žaislais yra nepateisinamas. Ar mėlyna ir balta yra Kalėdų spalva? Visi žinome, kad šią šventę simbolizuoja kur kas šiltesnė raudona”, – kritikos negailėjo E.Odebrecht.
Jos žodžiais, šventės mieste kaip prasidėjo nevykusia eglės įžiebimo ceremonija, taip tikriausiai ir baigsis, nė vieno klaipėdiečio širdyje nesukėlusios šventinės palaimos.
Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės teigimu, miesto eglė buvo papuošta tais pačiais papuošalais, kaip ir pernai, o mėlyna ir balta spalva simbolizuoja, kad Klaipėda yra jūrinis miestas.
Naujovė – tik geltonos ir raudonos žvaigždės, kad eglutė linksmiau sužaižaruotų.
Regis, nelabai pasiteisino ir naujas projektas – prakartėlė.
Nors paskelbusi konkursą jai įrengti savivaldybė tikėjosi, kad atsiras dalyvių, kurie pasiūlys prakartėlėje įkurdinti net gyvus gyvulius, valdžios svajonės žlugo.
Konkursą laimėjo vienintelė jame dalyvavusi bendrovė.
Todėl savivaldybė, už prakartėlės įrengimą sumokėjusi 40 tūkst. litų, galėjo tik reikalauti, kad ji atitiktų religinę tematiką.
„Prakartėlės figūrų grožis – subjektyvus dalykas. Vieniems ji patinka, kitiems – ne. Tiesa, pagal projektą figūrų veidai turėjo būti balti, tačiau paprašėme ir autorius juos nuspalvino”, – problemų nematė G.Giedraitytė.
Mieste – trys renginiai
Praėjusiais metais daug kritikos sulaukusio Kalėdų miestelio šiemet iš viso buvo atsisakyta.
Kuo jį pakeisti, taip ir nesugalvota, todėl klaipėdiečiams atimta nors menkiausia galimybė pajusti švenčių šurmulį.
G.Giedraitytė pripažino, jog miestelio idėjos atsisakyta būtent dėl kritikos, o ir pati valdžia šiai idėjai neva turėjo pastabų.
„Nors ir kviečiame verslininkus prekiauti, drauge rengti kalėdinį šurmulį, jie atsisako. Jei nėra prekybininkų, į kalėdinį miestelį žmonės neina. Jei žmonės neina, prekybininkams nėra pelno ir jie atsisako dalyvauti. Todėl niekaip nepavyksta įgyvendinti tokios tradicijos”, – neslėpė vicemerė A.Daujotienė.
Nunykus Kalėdų miestelio idėjai klaipėdiečiams beliko tenkintis tais pačiais trimis renginiais, kurie vyko ir pernai: 60 tūkst. litų kainavusia eglės įžiebimo ceremonija, apie 80 tūkst. litų atsiėjusiu reginiu ant Jono kalnelio antrąją Kalėdų dieną ir 15 tūkst. litų nusinešiančiu naujamečiu fejerverku.
„Tačiau dar yra renginių ir Žvejų kultūros rūmuose, ir koncertų salėje”, – išeičių ieškojo G.Giedraitytė. Tačiau ji pripažino, jog kone visi šventiniai renginiai yra mokami.
Gėdos nenusiplaus
Nuobodulį ėmė kelti ir senamiesčio šventinis papuošimas.
„Negalima kasmet pirkti naujų lempučių. Pinigai skiriami iš biudžeto, todėl negalima tvarkytis neūkiškai. Tokio papuošimo vertinimas – skonio reikalas. Man, pavyzdžiui, nepatinka Vilniaus papuošimas. Ten per daug „prikleckinta”, – tikino A.Daujotienė.
Jos teigimu, šventiniam Klaipėdos grožiui miestas skiria nemenką indėlį, tačiau turėtų pasistengti ir patys verslininkai.
Jai antrino ir Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus: „Žinoma, galima girliandų užsisakyti iš katalogų, tačiau jų kainos – astronominės”.
Tačiau jaukiausia švenčių vieta įvardinto Friedriecho pasažo šeimininkai įrodė, kad užtenka idėjos ir minimalių investicijų, o rezultatas gali būti stulbinantis.
Pasažas atrodo taip šventiškai, kad čia savo kalėdinį vakarėlį surengė visa savivaldybė.
„Pasažo papuošimą kūriau pats. Reikėjo tik daug šilumos, minčių ir šiek tiek pinigų. Svarbiausia norėti kurti grožį ir juo teikti džiaugsmą kitiems”, – sakė „Friedriecho pasažo” valdybos pirmininkas Aidas Kaveckis.
Jo teigimu, puošiant miestą taip pat galima sukurti šventinę nuotaiką ir tam nereikės kosminių investicijų.
„Tik mūsų valdininkija yra tokia keistoka. Atrodo, kad jie dirba ne žmonėms, o tam, kad užsidėtų pliusiuką”, – nuomonę reiškė A.Kaveckis.
E.Odebrecht taip pat svarstė, jog didžiausios metų šventės miesto valdžiai tampa privaloma bausme, nes vis vien reikia kažką daryti.
„Vaizduoja didžiuosius kūrėjus, o rezultatas – šnipštas. Blefuotojų partija. Jų vietoje bėgčiau iš miesto, nes tokios gėdos neišeis nusiplauti”, – žodžių nerinko E.Odebrecht.