Pagal tarptautinį Kioto protokolą, kiekviena jį pasirašiusi valstybė 2008-2012 metais turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą.
Lietuva yra įsipareigojusi dujų kiekį sumažinti 8 proc. Šiuo metu mūsų šalies pramonės ir transporto tarša siekia apie 50 mln. tonų šiltnamio dujų per metus.
Nors naftos gavybos bendrovių nėra tarp tų įmonių, kurioms keliami reikalavimai sumažinti anglies dvideginio išskyrimą į atmosferą, „Minijos naftos” bendrovė to ėmėsi savo iniciatyva. Dar prieš trejus metus įmonė užmezgė ryšius su danais, siekdama įgyvendinti bendrą projektą dėl taršos mažinimo.
Anot gargždiškių naftininkų, nesvarbu, kurioje šalyje yra sumažinama anglies dvideginio sklaida, nes šios dujos kaupiasi atmosferoje ir turi ne vietinį, o globalinį poveikį klimatui. Būtent išvystytos gamybos šalys, tarp jų ir Danija, turi didžiausią neigiamą poveikį klimatui. Tad danai ir pradėjo anglies dvideginio emisijos pirkimo procedūrą su „Minijos nafta”, kad padėtų savo šalies įmonėms vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus.
Šį projektą patvirtino Lietuvos Vyriausybė ir Aplinkos ministerija, o gruodį jau su Danijos aplinkos apsaugos agentūra pasirašyta pirmoji Lietuvoje dvideginio emisijos pirkimo sutartis. Vėliau projektas bus pateiktas Jungtinių Tautų Priežiūros komitetui Klimato kaitos konvencijos apimtyje.
„Mes džiaugiamės šiuo pirmuoju Baltijos šalyse projektu bei tikimės, kad tai atvers kelią ir kitiems projektams. Dėkojame „Minijos naftos” vadovams už jų pastangas, nes projekto parengimo kelias buvo ilgas ir jie sėkmingai jį įveikė”, – sakė Danijos aplinkos apsaugos agentūros atstovas Mortenas Pedersenas.
„Minijos naftos” projekto tikslas – sumažinti atliekinių deginamų dujų kiekį Klaipėdos regione. Tokiu būdu bus sumažinta tarša, padidės investicijos, kurių naudą pajus vietinės bendruomenės.
„Minijos nafta” jau įgyvendino taršos mažinimo programą, sumontuodama savo naftos gavybos aikštelėse horizontalius fakelus. Pasak naftininkų, dabar bus žengtas dar vienas žingsnis taršos mažinimo link – numatyta išmontuoti visus fakelus, o kartu su nafta išgaunamas dujas panaudoti suskystintoms dujoms gaminti. Jos bus parduodamos Klaipėdos regiono degalinėms. Taip pat dujos bus naudojamos ir elektros energijai gaminti.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos ir Danijos vyriausybės įvertino mūsų bendrovės ir jos darbuotojų pastangas, – sakė „Minijos naftos” generalinis direktorius Tomas Haseltonas. – Labai greitai prasidės šio projekto įgyvendinimas. Jo dėka sumažės anglies dvideginio emisija ir bus geriau panaudojami šalies ištekliai. Šiuo metu laukiame, kokia bus Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl į elektros tinklus tiekiamos elektros kainos”.
Anot naftininkų, pirmuosius dujų atskyrimo ir suskystintų dujų gamybos įrenginius numatoma paleisti jau kitų metų rugsėjo mėnesį.