Milijonus privačių vartotojų turinti „Skype” kelia koją į verslo klientų rinką. Įmonė pirmiausia taikosi į smulkias įmones.
Verslo klientai šiek tiek reiklesni nei namų vartotojai, todėl norint siūlyti paslaugas reikia paisyti saugumo, programos kontrolės ir kitų reikalavimų. Tam įmonėms išleista bandomoji „Skype 3.0 for Windows Business” versija.
„Skype” Komunikacijos skyriaus Liuksemburge mokamų paslaugų vadovas Michaelis Jacksonas teigia, jog naujoji versija pritaikyta įmonių administratoriams, kad jie galėtų konfigūruoti ir valdyti programą, kontroliuoti jos naudojimą. Siekiant išsaugoti konfidencialumą visi duomenys yra koduojami.
Uždirba iš priedų
„Manome, kad smulkios bendrovės turėtų programą rinktis ne vien dėl nemokamų pokalbių. Programuotojai yra sukūrę nemažai priedų, naudingų dirbant kasdienius darbus. Savo bendrovės ateities nesiejame su nemokamais skambučiais. Mūsų tikslas – plėsti komunikaciją tarp žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais, ir gauti pinigų iš kitų paslaugų, pavyzdžiui, iš SMS siuntimo, skambučių į mobiliuosius telefonus ir panašiai”, – pasakoja Jacksonas.
Šiuo metu yra apie 3,5 tūkst. programos plėtotojų, kuriančių papildomas „Skype” paslaugos programas. Kai kuriomis jų galima naudotis nemokamai, kitas reikia pirkti. Siūloma tokių priedų, kurie leidžia įrašyti pokalbius, susikurti balso atsakiklį. Yra net melo detektorius.
Europoje gana sparčiai plečiasi bevielis ryšys, todėl įmonės pradėjo gaminti telefonus, kuriais bevielio ryšio zonose galima kalbėtis naudojantis „Skype” programa. Tokie ne GSM pokalbiams skirti aparatai kainuoja nuo 250 iki 400 litų.
Yra ir telefonų, veikiančių 50-100 metrų atstumu. Jais patogu kalbėtis biuro patalpose. Jacksono teigimu, kuriant mobiliųjų telefonų versiją susiduriama su technine problema – procesoriai nėra tokie spartūs, kad programa galėtų tinkamai veikti.
Lietuviai irgi kuria
Mūsų šalyje vasaros pradžioje rinkai buvo pristatyta lietuviška nemokamų pokalbių programa „Spykas”, kuria gali naudotis ir užsienio vartotojai. Ją sukūrė Nacionalinis telekomunikacijų tinklas (NTT). „Spyku” turi galimybę naudotis bet kuris interneto vartotojas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra NTT abonentas, tik reikalaujama, kad mėnesio sąskaita už papildomas mokamas „Spyko” paslaugas – skambučius į užsienį, fiksuotojo ir mobiliojo ryšio tinklus – siektų bent 5 litus.
„Skype” rinkodaros vadovas Baltijos šalims Andrusas Purde mano, jog konkurentai dažniausiai siūlo vien garso skambučių galimybę, tad jų paslaugos neprilygsta programai „Skype”. Anot jo, „Skype” vartotojai gali naudotis išskirtinėmis paslaugomis – tokių negali pasiūlyti nei „Spykas”, nei kitos programos.
Vasaros pabaigoje TEO LT savo vartotojams taip pat suteikė internetinių pokalbių paslaugą. Pasak TEO LT Technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, „Skype” nėra populiarus skambinant per kompiuterį į fiksuotojo ar mobiliojo ryšio tinklus. Anot jo, praėjusiais metais iš visų „Skype” vartotojų tik 5 proc. užsisakė „SkypeOut” paslaugą, kuri leidžia per kompiuterį skambinti į įprastus telefonus. TEO LT atstovai tikino, kad jų paslauga tikrai nesiekia konkuruoti su „Skype”, nes kiekvienas mėgsta savaip bendrauti su kitais.