Kepenų transplantacijos laukia septynių mėnesių berniukas

Kūdikio gyvybė priklauso nuo šimtų tūkstančių litų ir sėkmės

„Jis jaučia, kai manęs nėra”, – aiškino Vitalija Gruodienė, kodėl norėtų kalbėtis greta sergančio sūnelio. Tadui Gruodžiui – dar tik septyni mėnesiai, tačiau berniukui jau būtina persodinti kepenis. Ir kuo greičiau.

Be pinigų nepriims

Dabar Tadas gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Vaikų intensyvios terapijos skyriuje. Donore ketina būti mama. Tačiau Lietuvoje vaikams kepenų transplantacija neatliekama.

Tėvai surado ligoninę Lenkijoje. Jos medikai Gruodžius sutinka priimti. Operacijos kaina – 600 tūkstančių litų. Dar 6 tūkstančiai litų kainuos skiepai ir atitikimo tyrimai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šias sumas turėtų skirti, tačiau neaišku, per kiek laiko bus priimtas sprendimas. Tikimasi, kad šią savaitę. Dokumentus tvarkyti Gruodžiams padeda KMUK docentas Liutauras Labanauskas. Jis šią savaitę ketina asmeniškai vykti į SAM ir paraginti greičiau apsispręsti. Skubėti pataria Tado gydytojai.

„Be pinigų lenkai mūsų nepriims”, – sakė V.Gruodienė. Pinigų reikia ne tik medikų paslaugoms apmokėti, bet ir pragyvenimui Lenkijoje. Ligoninėje ji galės nakvoti kelias naktis. Vėliau jai teks kraustytis į šalia klinikos esantį mokamą ligonių viešbutį, už kurio paslaugas Gruodžiai turės susimokėti patys.

„Neaišku, kiek ten teks būti. Viskas nuo vaiko priklauso. Belgijoje lietuvė moteris su sūnum ligoninėje tris mėnesius praleido. Jie Šventojoje gyvena. Motiejui – treji metai. Jis jaučiasi gerai, tik dar nešneka. Narkozė padarė savo”, – kalbėjo moteris. Operacijos metu jos sūnui bus pašalintos visos kepenys ir persodinta vidurinė dalis mamos kepenų.

Pajunta, kai mama išeina

Belaukdamas transplantacijos Tadas labai daug laiko praleidžia ligoninėse. „Nusilpęs jo imunitetas, nes nuo gimimo vartoja antibiotikus. Kepenys labai išsiplėtusios, dydžio sulig suaugusio žmogaus, pilve kaupiasi skystis (paskutinį kartą ištraukė 700 mililitrų). Dėl to yra suspausti vidaus organai, sunku kvėpuoti. Vos ant šono pats pasiverčia, yra toks silpnas. Puola šlapimo takų uždegimas. Teko operuoti išvaržą. Ji su kepenimis nesusijusi, berniukams dažnai pasitaiko”, – kalbėjo moteris.

Šiemet farmacijos studijas Kauno medicinos universitete baigusi V.Gruodienė prie sūnaus praleidžia visą dieną. „Ateinu aštuntą valandą ryto, išeinu vienuoliktą vakaro. Būnu iki paskutinės minutės, kiek leidžia ligoninė. Norėtųsi čia būti visą parą. Vaikas ramesnis. Sesutės sakė, kad kai išeinu, vaiko akys atsimerkia ir ima ieškoti mamos”, – sakė moteris. Sūnus džiaugsmingai reaguoja ir į tėtį Tomą, kuris į ligoninę atskuba po darbo.

Tadui Kalėdų Senelis jau seniai yra parengęs dovaną – didelį žaislą. „Jis seniai buvo nužiūrėtas ir nupirktas. Namie turėjo būti papuošta pirma eglutė vaikui. Žybsinčios lemputės jam būtų labai patikusios”, – įsitikinusi V.Gruodienė.

Nepraėjo gelta

Tadas gimė labai greitai. „Dešimtą valandą vakaro nubėgo vandenys, o septyniolika po dvylikos jau pagimdžiau”, – stebėjosi V.Gruodienė. Vos tik gimęs berniukas buvo mamos kopija, o dabar vis labiau panašėja į tėtį. Jo akys tokios pats mėlynos.

Naujagimio būklę medikai įvertino 99 proc. Kelias naktis mažylis gulėjo po kvarco lempa, kad praeitų gelta. Ja suserga daugelis naujagimių, tačiau ši liga greitai praeina. Tadui nepraėjo.

„Jis valgė noriai, godžiai, prašė kas tris valandas – tiksliai kaip laikrodis. Tačiau dažnai atpildavo”, – pasakojo Vitalija. Gydytojai sunerimo tada, kai pastebėjo, kad per pirmąjį mėnesį berniukas priaugo tik trečdalį svorio nei reikėtų. Tik pusę kilogramo vietoje 1,8.

Mama su sūnum buvo nusiųsti konsultacijai į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių, nes Tadui dar nebuvo praėjusi gelta. „Ten nustatė, kad jo kraujas – labai blogas. Gastroenterologai pasakė, kad įtariama tulžies latakų atrezija. Gavome siuntimą į Santariškių ligoninę. Ten mus norėjo operuoti. Žarnyno pertvarkymo operaciją, kad būtų nutekėjimas iš kepenų, geriausiai atlikti, kol kūdikiui nesuėjo du mėnesiai”, – pasakojo V.Gruodienė.

Ši operacija buvo atlikta tam, kad berniukas galėtų sulaukti kepenų persodinimo. „Niekas nežino, kodėl Tadas susirgo. Spėjama, kad kažkas atsitiko pirmomis nėštumo savaitėmis. Tie latakai yra plauko storio, todėl vaisiaus tyrimai jų pokyčio nerodė”, – kalbėjo moteris.

Prireikė raminamųjų

„Diagnozė mus pribloškė. Vaikas – pirmas, labai lauktas. Man reikėjo raminamųjų. Tėtis šalia manęs stengiasi neverkti, bet nusisukęs…” – kalbėjo V.Gruodienė. Draudimo ekspertu dirbančiam T.Gruodžiui darbe būna sunku susikaupti. Mintys vis sukasi apie sūnų. „Stengiuosi, kuo labiau ją palaikyti, būti kartu”.

„Jeigu prarasčiau viltį, nebūtų dėl ko kovoti. Juk transplantacijai atiduosiu dalį savo kepenų. Apie save mažiausiai galvoju, tik apie mažulį. Namo vos kojas parvelku. Pavargstu ligoninėje, bet negaliu nebūti šalia sūnaus. Pati ir vaistus jam sugirdau, sulašinu į nosytę, paverčiu ant kito šono. Ir sauskelnes sugebu pati pakeisti, nors laidų, prijungtų prie Taduko, – milijonai. Nenoriu jo vieno ligoninėje palikti, nes neramu, ar pavalgys, ar pamiegos. Vyras dažnai man skambina ir klausia, ar aš pati pavalgiau, nepavargau. Numečiau svorio. Nežinau kiek, nesisvėriau. Nėra laiko”, – pasakojo moteris.

Šeima tikisi sunkumus nugalėti palaikydami vieni kitus.