Laukia Heraklio vaidmuo

Po kelių dienų Europos Sąjungai pradės pirmininkauti Vokietija

Niekas nenumano, su kokiais iššūkiais ateinančiais metais susidurs Europos Sąjunga (ES), kai pirmuosius šešis mėnesius jai pirmininkaus Vokietija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo: „Šalis, tampanti Bendrijos pirmininke, iš anksto nežino, su kokiomis tarptautinėmis problemomis jai teks susidurti“. Kad ir kaip būtų, didžiausiai ES valstybei artimiausiu metu teks Heraklio vaidmuo.

Pastaruoju metu Bendrija vis sunkiau susikalba su Rusija, tiekiančia ES beveik pusę jai reikalingos naftos ir dujų.

Kursas – į Rytus

Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Valterio Štainmajerio vizitas praėjusią savaitę į Maskvą paliudijo, kad Berlynas savo Rytų politikai – „Ostpolitik“ – tebežada skirti ypatingą dėmesį. Bet kaip suderinti didžiausios ES valstybės interesus su visos Bendrijos interesais?

Rusijos įvaizdis Vokietijoje pastaraisiais mėnesiais smarkiai pablogėjo. Skandalingas garsios žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas ir dar skandalingesnis buvusio FST karininko Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas Londone, taip pat polonio-210 pėdsakai, aptikti Vokietijoje, padarė savo.

Tačiau, pasak britų laikraščio „Financial Times“, F.V.Štainmajeris įsitikinęs, kad, nepaisant visų problemų, stabilūs santykiai su Maskva Vokietijai yra labai svarbūs. Tokia užsienio politikos žinybos vadovo, kuris buvo vienas artimiausių ekskanclerio Gerhardo Šrioderio bendražygių, pozicija Kremliuje kelia džiaugsmą.

Spalį Vokietijos žiniasklaida paskelbė, jog URM parengė veiksmų planą, pagal kurį ES Rytų politika artimiausioje ateityje turėtų tapti dar labiau prorusiška. Tačiau kanclerė A.Merkel tokiam planui nepritarė. Ji pasisako už santūresnius santykius su Maskva.

Savi marškiniai – arčiau kūno

A.Merkel anksčiau atmetė prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą, pagal kurį Vokietija taptų Rusijos energetinio eksporto „uostu“. „Merkel neketina tęsti ypatingų santykių tarp dviejų valstybių politikos, ir tai nervina Kremlių“, – „Financial Times“ korespondentui sakė Rusijos problemų ekspertas Aleksandras Raras, gyvenantis Berlyne.

Tačiau apžvalgininkai pažymi, kad A.Merkel vis dėlto turi atsižvelgti į savo šalies ekonominius interesus, kurie neretai kertasi su visos ES interesais.

Kaip juos suderinti, kaip nuraminti ES naujokes, kurios labai įtariai žiūri į Berlyno ir Maskvos flirtą, palankiai vertinamą Paryžiuje, kaip ir kai kuriose kitose įtakingų Bendrijos šalių sostinėse?

Todėl Vokietijos vyriausybės vadovei teks bene daugiausia dėmesio vienai aktualiausių problemų – energetikai. Radijo stoties „Vokiečių banga“ apžvalgininkė Nina Verchoizer pažymi, jog A.Merkel pasiryžusi parengti planą, pagal kurį būtų užtikrintas energetinis ES saugumas.

Toks pasiryžimas gali būti sveikintinas, bet planą realizuoti nebus lengva, nes ES tampa vis sunkiau bendrauti su Rusija. Lieka vienintelis kelias – atominė energetika.

Tačiau jos priešininkų nestinga ne tik visoje ES, bet ir pačioje Vokietijoje, kur nesutaria net valdančioji koalicija. Socialdemokratai ragina kasmet uždaryti vis daugiau atominių elektrinių, kai tuo tarpu konservatoriai tam priešinasi.

Gyvenimas pateikia staigmenų

Tuo tarpu gyvenimas Bendrijai nuolat pateikia staigmenų.

Sunku buvo numatyti, kad ES teks įsikišti į vis rusenantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Bet pirmininkavimą baigiančiai Suomijai teko skubiai telkti pagalbą ir siųsti kariuomenę į Libaną, kai ten staiga įsiplieskė karas tarp grupuotės „Hamas“ ir Izraelio.

Kai iki Vokietijos pirmininkavimo pradžios buvo likusios vos dvi savaitės, netikėtai kilo barnis tarp Berlyno ir Varšuvos.

Aistros užvirė, kai „Prūsijos globos draugija“ padavė ieškininį pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui dėl kompensacijų vokiečiams, Antrojo pasaulinio karo metais patyrusiems didelių skriaudų. Ieškovų nuomone, tas skriaudas turėtų atitaisyti Lenkija, kuriai atiteko dalis buvusių Vokietijos žemių.

Lenkijos premjeras Lechas Kačinskis pareiškė, kad Seimas turi „žaibiškai reaguoti“. Premjero poziciją parėmė užsienio reikalų ministrė Ana Fotyga. Ji pareiškė, kad gali būti peržiūrėta tarpvalstybinė sutartis dėl sienų.

Vokietijos pareigūnai ragina Varšuvą nesikarščiuoti ir neskirti pernelyg daug dėmesio „Prūsijos globos draugijos“ veiksmams.

Vokietija labai nenorėtų, kad jos pirmininkavimo ES pradžią nustelbtų Berlyno ir Varšuvos santykių problema, kai rūpesčių Bendrijai ir taip nestinga.

Požiūris į ES konstituciją gerėja

Dar viena svarbi problema, kurią teks spręsti Vokietijai pirmininkės poste, – Europos konstitucija. Pastaruoju metu ji buvo primiršta. A.Merkel turės grįžti prie šios problemos, kurios sprendime pasirodė prošvaisčių.

Mat pritarimas konstitucijai ėmė stiprėti tose šalyje, kurios jos dar neratifikavo, parodė paskelbti nuomonių apklausos duomenys. Tai džiugina raginančiuosius atnaujinti sustabdytas derybas dėl konstitucinės sutarties.

„Eurobarometro“ apžvalgoje, kurią finansavo Europos Komisija ir kuri buvo atlikta rugsėjo ir spalio mėnesiais, skelbiama, kad pritarimas konstitucijai devyniose dar jos neratifikavusiose valstybėse per pirmąją 2006 metų pusę išaugo nuo 47 iki 53 procentų.

Konstitucijos ES reikia, kad, priimant efektyvesnius sprendimus, būtų galima valdyti tolimesnę bloko plėtrą į Rytus, tačiau olandų ir prancūzų rinkėjai sudavė skaudų smūgį referendumuose nepritarę jos projektui.

„Ši nuomonių apklausa rodo, kad požiūris į konstituciją šiek tiek gerėja. Turime galimybę pirmininkaujant Vokietijai pajudėti į priekį“, – pareiškė Europos Komisijos atstovas Mikolajus Dovgelevičius.

16 iš 25 ES narių jau ratifikavo konstitucijos projektą, tačiau kad konstitucija įsigaliotų, ją turi patvirtinti visos 25 valstybės.

Naujoji apklausa parodė, kad palankumas ES konstitucijai Prancūzijoje ir Nyderlanduose nuo šio pavasario išaugo atitinkamai iki 56 ir 59 procentų, t.y. 5 ir 6 punktais.

Birželį per ES viršūnių susitikimą turėtų būti sprendžiama, ką toliau daryti su konstitucine sutartimi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.