Politikai jau pradeda galvoti apie būsimus Seimo rinkimus rengdami pasiūlymus, kurie palengvintų kovą dėl mandatų
Dar neįvyko savivaldybių tarybų rinkimai, o politikai jau pradeda pasirengimą po beveik dvejų metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Partijos ima kurti strategijas, kaip kuo geriau pasirodyti per 2008-ųjų parlamento rinkimus. Viena pradedančių sklandyti idėjų – sumažinti rinkimų barjerą, kuris leistų mažesnėms partijoms tikėtis vietų naujame Seime.
Nustatytas 1996 metais
Seimo rinkimų proporcinėje dalyje, kur pagal partijų kandidatų sąrašus renkama pusė parlamentarų, mandatai skirstomi tik toms politinėms jėgoms, kurios surenka tam tikrą procentą balsų. Tai vadinama rinkimų barjeru.
Šiuo metu veikiančiame Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad „partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų”. Kelių partijų suformuotoms koalicijoms tenka peržengti 7 proc. balsų barjerą, kad galėtų dalyvauti mandatų paskirstyme.
1992 metais Seimas buvo išrinktas ir partijoms, ir koalicijoms nustačius vienodą 4 proc. barjerą. Tik tautinėms mažumoms atstovaujančios politinės organizacijos galėjo surinkti mažiau balsų nei nustatytasis barjeras.
5 proc. partijoms ir 7 proc. koalicijoms rinkimų barjeras nustatytas 1996 metais, kai Seime dominavusi Demokratinė darbo partija pakeitė rinkimų įstatymą likus vos keliems mėnesiams iki naujo parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo konservatoriai.
2000 metais būta pasiūlymų rinkimų barjerą sumažinti, bet konservatoriai neleido to padaryti. Rengiantis 2004 metų Seimo rinkimams jau nebebandyta mažinti barjero.
Inicijuos mažesnės partijos
Dabartiniame Seime nė viena politinė jėga neturi aiškios daugumos, yra daug nedidelių partijų. Dalis jų atsirado jau po 2004 metų Seimo rinkimų.
Sociologinės apklausos rodo, kad vos kelios didesnės partijos gali tikėtis peržengti dabar nustatytąjį rinkimų barjerą. Tai socialdemokratai, konservatoriai, Darbo partija, liberaldemokratai, galbūt valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai. Mažiau populiarioms politinėms jėgoms – socialliberalams, Liberalų sąjūdžiui, Pilietinės demokratijos partijai – gresia likti už būsimojo Seimo borto, nes jos surenka vos vieną kitą procentą apklausose, todėl greičiausiai neperžengtų nustatytojo rinkimų barjero.
Tai paskatino kai kuriuos mažesnėms partijoms atstovaujančius politikus susirūpinti, kaip sumažinti rinkimų barjerą ir taip padidinti savo politinės organizacijos šansus patekti į 2008 metais išrinktą Seimą.
Tuoj po savivaldybių rinkimų, ateinantį pavasarį, turėtų būti pradėta Seimo rinkimų įstatymo peržiūra. Jį žadama pataisyti per metus iki 2008 metų pavasario. „Kauno dienos” žiniomis, svarstant pataisas įstatyme turėtų atsirasti pasiūlymas pakeisti 89 straipsnį, nustatantį rinkimų barjerą. Gali būti, kad mažesnės partijos savo balsais, kurių šiame Seime turi daugiau kaip trečdalį, sugebės sumažinti rinkimų kartelę iki 4 proc. partijoms ir 6 arba net 5 proc. koalicijoms.
Vargu ar pritartų
Seimo narė, socialliberalė Nijolė Steiblienė pripažįsta, kad jos partijai rinkimų barjero sumažinimas būtų naudingas. „Gal mums ir būtų gera tokia pataisa”, – „Kauno dienai” sakė ji.
Tačiau parlamentarė abejojo, ar balsuotų už, jeigu toks pasiūlymas būtų pateiktas. „Aš asmeniškai nenorėčiau kaitalioti to barjero, kuris nustatytas jau prieš dešimt metų. Bet kokia bus partijos pozicija, kai šį klausimą teks nagrinėti, jeigu toks pasiūlymas bus pateiktas, aš dabar negaliu pasakyti, nes kol kas apie tai nekalbėta”, – teigė N.Steiblienė.
Liberalų ir centro sąjungos vienas vadovų, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas tvirtino tik „ausies krašteliu” girdėjęs apie tai, kad gali būti bandoma „prastumti” sumažintą Seimo rinkimų barjerą. Tačiau jis teigė apie tokią galimybę kol kas negalvojęs, todėl negalįs pasakyti, kaip balsuotų ir jis, ir kiti jo partijos atstovai, jeigu pasiūlymas dėl rinkimų barjero sumažinimo būtų svarstomas parlamente. „Nemanau, kad mums tai būtų aktuali pataisa, nes mes tikrai pateksim į būsimą Seimą, nes surinksim kokius 8 ar 9 procentus balsų”, – sakė A.Čaplikas „Kauno dienai”.
Seimo vicepirmininkas pastebėjo, kad jau dabar reikia galvoti apie būsimas parlamento rinkimų įstatymo pataisas. „Kol liko dar pakankamai laiko iki rinkimų, jau reikia galvoti apie visas būtinas pataisas įstatyme. Negalima daryti taip, kaip padarėme su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu – nauja jo redakcija priimta likus vos porai mėnesių iki pačių rinkimų. Tai labai negera praktika”, – kalbėjo A.Čaplikas, patvirtindamas, kad jau būsimoje pavasario sesijoje turėtų būti pradėtas Seimo rinkimų įstatymo pataisų parengimas ir priėmimas. „Nauja įstatymo redakcija turi įsigalioti likus bent pusmečiui iki pačių rinkimų”, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
Eiliniai parlamento rinkimai Lietuvoje įvyks 2008 metų spalio 12 dieną. Konstitucijoje numatyta, kad Seimas renkamas ketvirtųjų kadencijos metų antrąjį spalio sekmadienį.
Gali būti ir kardinalesnių reformų
Politologas Algis Krupavičius teigiamai vertintų rinkimų barjero sumažinimą, jeigu toks pasiūlymas atsirastų ir būtų svarstomas. „Daugumoje kitų Europos valstybių tas procentas yra mažesnis nei pas mus. Kai kur siekia vos 2 procentus”, – sakė jis „Kauno dienai”.
Politologas nemano, kad mažesnis rinkimų barjeras lemtų didesnio kiekio partijų patekimą į Seimą, taigi, jo didesnę fragmentaciją. „Vargu ar net ir sumažintą rinkimų barjerą peržengtų daugiau nei 5-7 partijos”, – teigė A.Krupavičius.
Anot jo, didesnės įtakos Seimo susiskirstymui į didesnį kiekį partijų turi mažoritarinė rinkimų dalis, tai yra parlamentarų rinkimas vienmandatėse apygardose. „Toks rinkimų būdas lemia, kad pavienėse apygardose išrenkami partijų, nepatenkančių į Seimą pagal proporcinę sistemą, atstovai”, – kalbėjo politologas.
A.Krupavičius neatmeta, kad artėjant 2008 metų Seimo rinkimams bus diskutuojama ne tik apie rinkimų barjero sumažinimą, bet ir gerokai kardinalesnę rinkimų reformą, pavyzdžiui, mažoritarinės dalies atsisakymą. Tuomet visas Seimas būtų išrinktas tik iš partijų pateiktų kandidatų sąrašų.