Parlamentarai, delsdami keisti įstatymus, kelerius metus nevykdo kai kurių Europos Žmogaus Teisų Teismo nutarimų
Lietuva nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų. Tai gresia tarptautiniu skandalu.
Daugiau nei prieš dvejus metus EŽŽT įpareigojo Lietuvą keisti vadinamąjį Liustracijos įstatymą, tačiau Seimas to nepadarė iki šiol.
„Nevykdydami tarptautinių įsipareigojimų prastai atrodome ES šalių kontekste. Už tai gresia net pačios griežčiausios sankcijos – pašalinimas iš Europos Tarybos”, – sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.
Lietuva jau lyginama su EŽTT sprendimų nevykdančiomis Rusija ir nuolat žmogaus teisių pažeidimais kaltinama Turkija.
Gali tekti mokėti du kartus
2004 m. liepą du buvę sovietinio saugumo (KGB) darbuotojai laimėjo bylą prieš Lietuvą Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Teismo nuomone, Lietuva nepagrįstai apribojo kai kurias jų teises.
Buvęs Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Kęstutis Džiautas ir buvęs Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojas Juozas Sidabras tarptautiniam teismui skundėsi pažeistomis teisėmis būti nediskriminuojamiems ir pasikėsinimu į privataus gyvenimo apsaugą.
Iš tarnybos jie buvo atleisti vykdant įstatymą dėl buvusių SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnų darbinės veiklos apribojimo. Pagal šį įstatymą asmenims, dirbusiems KGB struktūrose po Nepriklausomybės paskelbimo 1990 metų kovo 11-ąją, draudžiama 10 metų dirbti tam tikrą valstybinį ir kitokį darbą, įskaitant teisėsaugos.
Apie K.Džiauto ir J.Sidabro veiklą sovietų saugume pažymą pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Valstybės saugumo departamentas. Remiantis šios pažymos išvadomis, K.Džiautas negalėjo toliau dirbti Generalinėje prokuratūroje.
Daugiau nei prieš trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad draudimas dirbti privataus sektoriaus sferose yra neproporcinga priemonė net ir atsižvelgus į teisėtus tikslus, kurių buvo siekiama, todėl buvo pažeisti keli Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai.
Teismo sprendimu K.Džiautui ir J.Sidabrui priteista sumokėti po septynis tūkstančius eurų (24 tūkst. litų).
Prieš kelias savaites K.Džiautas apskundė Vyriausybę Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl to, kad Liustracijos įstatymo nuostata dėl buvusių KGB darbuotojų įsidarbinimo privačiame sektoriuje liko nepakeista. Taip pat jis siekia kompensacijos už patirtą moralinę bei materialinę žalą – 100 tūkst. litų.
Nustatė diskriminaciją
Praėjusiais metais EŽTT paskelbė sprendimą byloje „Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą”, du teisininkai skundėsi praradę darbą po to, kai jiems buvo pritaikytas buvusių KGB darbuotojų teises varžantis įstatymas.
Abu jie prarado darbą privačiame sektoriuje: Raimundas Rainys – privačioje telekomunikacijų kompanijoje, o Antanas Gasparavičius – advokatūroje.
Abiejų pareiškėjų atžvilgiu EŽTT nustatė diskriminaciją, kurią draudžia 14-asis minėtos konvencijos straipsnis. Taip pat nustatyti teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimai. R. Rainiui EŽTT priteisė 35 tūkst. eurų materialinės žalos ir 5 tūkst. moralinės žalos (iš viso per 138 tūkst. litų) kompensaciją.
A.Gasparavičiui priteista 7,5 tūkst. eurų materialinės žalos ir 5 tūkst. eurų moralinės žalos (daugiau kaip 46 tūkst. litų) kompensacija. Be to, abiem pareiškėjams iš Lietuvos valstybės lėšų turės būti atlygintos advokatų išlaidos.
„Šita byla nėra kažkuo išskirtinė, nes ji iš esmės seka užbaigtą bylą „Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą”, kai EŽTT taip pat pasisakė, kad draudimas buvusiems KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje tokia apimtimi, kokią buvo nustačiusi Lietuva, nesuderinamas su Europos žmogaus teisių konvencija”, – sakė teismo referentas Dovydas Vitkauskas. Anot jo, vienintelis skirtumas tas – kad ankstesniu atveju abu asmenys buvo atleisti iš darbo valstybės tarnyboje, o šį kartą teisininkai patyrė materialinę žalą, nes buvo atleisti iš darbo privačiame sektoriuje. Jis stebisi, kad šie konvencijai prieštaraujantys įstatymai nepakeisti iki šiol.
J.Sabatauskas: „Lietuva atrodo klaikiai”
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto buvusio pirmininko Alvydo Sadecko vadovaujama darbo grupė parengė įstatymų pataisas, kuriose nebeliko nuostatų, draudžiančių buvusiems KGB darbuotojams eiti kai kurias pareigas privačiame sekretoriuje, liktų ir vienas griežtinantis apribojimas, kuris būtų taikomas ne kadriniams darbuotojams, o buvusiems KGB rezervo karininkams. Parlamento Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkas bei minėtos darbo grupės vicepirmininkas Julius Sabatauskas prognozuoja: jei ši pataisa bus priimta, EŽTT priims dar ne vieną Lietuvai nepalankų sprendimą.
Pataisos parengtos dar praėjusiais metais, tačiau dėl vidinių parlamentarų rietenų ir nuolatinių siūlymų papildyti kitus vadinamojo Liustracijos įstatymo straipsnius jos nepriimtos iki šiol.
„Nuolat siūlo naujus papildymus: tai nustatyti naujus ribojimus, tai rezervistus prilyginti KGB kadriniams darbuotojams. Matyt, trūksta politinės valios. Toks įspūdis, kad politikams teismo sprendimo vykdymas neatrodo svarbus”, – stebėjosi Vyriausybės atstovė EŽTT.
Ligšiolinė Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė taip pat teigia, kad nusprendė trauktis iš minėtos komisijos vadovės ir narės pareigų, nes nesulaukia naujos Liustracijos įstatymo redakcijos priėmimo Seime.
Parlamento Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkas neprognozuoja, kada bus priimtas naujos redakcijos įstatymas. „Nuolat atsiranda naujų siūlymų”, – sako J.Sabatauskas. Parlamentaras tvirtina, kad Seimas vadinamąjį Liustracijos įstatymą ketina taisyti iš esmės, todėl nesirengia, vykdydamas EŽTT sprendimą, keisti vien antrojo jo straipsnio.
„Suprantu, kad Lietuva, pamindama teisės viršenybės principą, atrodo klaikiai, – pripažįsta J.Sabatauskas. – Keista, kad daugeliui parlamentarų tai nė motais”.
Teks aiškintis Europos Taryboje
Kitų metų pradžioje Europos Tarybos ministrų komitete šalies atstovai aiškinsis, kodėl Lietuva nevykdo EŽTT sprendimo. „Sunku pasakyti, kokius argumentus Lietuva pateiks”, – sakė E.Baltutytė.
Įprasta praktika – EŽTT sprendimus įvykdyti per tris mėnesius nuo jų įsigaliojimo datos. „Įstatymų keitimas kartais užtrunka ir ilgiau, tačiau blogiausia – kai metus. Beveik treji metai – nebetoleruojami”, – sakė Vyriausybės atstovė EŽTT.
Lietuvos delsimas stebina ir EŽTT teisėją Danutę Jočienę. „Lietuva iki šiol nėra įvykdžiusi šio sprendimo. Kiekvienos teisinės valstybės vienas pagrindinių principų yra teisės viršenybės principas, kuris labai griežtai apibrėžia, kad teismai, visa teisminė sistema vadovaujasi tik įstatymu, griežtai seka įstatymo raidę ir bylas sprendžia tik pagal įstatymą. Valstybė privalo vykdyti sprendimus”, – sako D.Jočienė.
Jei pataisos ir toliau nebus priimtos, Lietuva gali būti priskirta vienai problemiškiausių valstybių grupių, Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo bei Strasbūro teismo priimtų sprendimų prieš valstybę įgyvendinimo požiūriu.
Lietuva, dar 1995 metais ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, įsipareigojo gerbti ir užtikrinti dokumente įtvirtintus žmogaus teisių standartus. Tačiau dabar gali atsidurti vienoje gretoje su Rusija ir Turkija. „Šioms šalims tenka vykdyti gerokai daugiau sprendimų, Lietuva nesugeba įvykdyti kelių. Tikrai prastai atrodome. Vis dažniau keliamas klausimas, kodėl nevykdome tarptautinių įsipareigojimų”, – pripažino E.Baltutytė.
Kol kas prieš Lietuvą nesiimta jokių sankcijų. „Už piktybiškus sprendimo nevykdymus šalys narės gali būti pašalinamos iš Europos Tarybos”, – sako E.Baltutytė. Tačiau ji abejoja, ar prieš Lietuvą bus imtasi pačių griežčiausių priemonių.
Reikės keisti įstatymus
Lapkritį EŽTT priėmė sprendimą byloje „Čiapas prieš Lietuvą”, konstatuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą dėl pareiškėjo susirašinėjimo cenzūros.
Pareiškėjo susirašinėjimo cenzūrą 2001 m. lapkričio 19 d. sankcionavo prokuroras, vadovaudamasis LR Kardomojo kalinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, pagal kurias kalinamojo siunčiami ir gaunami laiškai (išskyrus laiškus valstybės institucijoms, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir iš jų) gali būti cenzūruojami.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad šioje pareiškėjo byloje buvo įsikišta į pareiškėjo privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo susirašinėjimo su sutuoktine cenzūra šioje byloje negali būti laikoma būtina demokratinėje valstybėje.
„Po šio sprendimo taip pat reikės keisti įstatymus. Manau, kad jo vykdymas irgi užtruks, nes pataisos tik pradėtos rengti”, – konstatavo E.Baltutytė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad, nepakeitus įstatymo, nebus užkirstas kelias kitiems pažeidimams.