Milijonai duomenų – be profesionalų priežiūros

Nuo spalio vidurio Valstybinė ligonių kasa (VLK) atsisakė informacinių technologijų kompanijos paslaugų ir milijonus Lietuvos gyventojų duomenų, sukauptų informacinėje sistemoje „Sveidra”, prižiūrės pati.

„Sveidra” – informacinė sistema, kurioje gydymo įstaigos ir jų padaliniai kaupia informaciją apie pacientus, o šių duomenų pagrindu VLK atsiskaito su gydymo įstaigomis už gyventojams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tai didžiausia ir viena techniškai sudėtingiausių informacijos administravimo sistemų, naudojamų Lietuvoje.

„Sveidra” naudojama daugiau nei tūkstantyje šalies gydymo įstaigų ir jų padalinių, vaistinėse, šiuo metu sistemoje sukaupta informacija apie daugiau kaip 5 mln. stacionarinio gydymo atvejų, daugiau kaip 100 mln. ambulatorinių apsilankymų, daugiau kaip 35 mln. receptų, duomenys apie parduotus medikamentus, diagnozes, reabilitacinį gydymą ir kitas milijonams gyventojų suteiktas paslaugas.

Jeigu sistemos veikla sutriktų, iškiltų nemažai nemenkų rūpesčių, mat „Sveidros” pateikiama informacija – įrodymas, kad žmogus yra apdraustas privalomuoju draudimu ir gali pretenduoti į lengvatas.

Siekiant išvengti tokių sutrikimų, nuo 2001-ųjų sistemą prižiūrėjo ir jos vartotojus aptarnavo informacinių technologijų kompanija, tačiau šių metų spalio 17 dieną jos ir VLK sutartis baigėsi. Naujų prižiūrėtojų nutarta neieškoti.

VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas „Vakarų ekspresui” sakė, kad pasibaigus sutarčiai su sistemą prižiūrėjusia kompanija, nutarta, kad „Sveidros” priežiūra gali pasirūpinti ligonių kasos specialistai.

„VLK padaliniuose veikia informacinės sistemos eksploatavimo skyriai, kurių specialistai per penkis metus išmoko pakankamai gerai valdyti sistemą”, – sakė jis.

Anot spaudos atstovo, VLK specialistai kol kas tvarkosi puikiai, problemų nekyla, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje be informacinių technologijų kompanijos pagalbos nebus apsieita.

„Žiūrėsim, kaip seksis toliau – jeigu iškiltų būtinybė, be abejo, vėl ieškosime įmonės, kuri pasirūpintų sistema”, – sakė VLK atstovas.

Penkis metus „Sveidrą” prižiūrėjusios UAB „Etnomedijos intercentras” direktorius Vladimiras Nacvalovas dienraščiui sakė, jog pasibaigus sutarčiai su VLK, jų kompanijos darbas nesibaigė.

„Tikriausiai iš įpratimo vartotojai lig šiol kreipiasi į mus, prašydami pagalbos. Kartais padedame, bet pastaruoju metu – vis rečiau, nes savo specialistus paskirstėme kitur. Vartotojus nukreipiame į VLK – ten jiems juos konsultuoja vietiniai informatikos specialistai. Jie šį darbą išmano, nors nėra profesionalai, „, – sakė V. Nacvalovas.

Sistemos jis nepeikė – esą tai labai geras ir vartotojui patogus produktas, nors smulkių jos funkcionavimo sutrikimų buvo pasitaikę, tobulinti dar yra ką. Paklaustas, kas atsitiktų, jeigu tokia tokia sistema sugriūtų, direktorius atsakė, jog Lietuvos medicinos įstaigos grįžtų dešimtmečiu atgal.

„Tikriausiai visi gyventojų duomenys vėl būtų renkami kaip ir prieš dešimt metų – rašoma į lapelius, siunčiama į archyvus”, – sakė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.