Plekšnės

Kaip rašiau praėjusį savaitgalį, Kuršių marių gale ir Baltijos priekrantėje galima pagauti stambių plekšnių. Tai yra faktas, pats ruošiuosi rimtai žvejybai kokį vakarą. Galbūt kai laikraštis bus pasirodęs, žvejyba jau bus įvykusi, tik neaišku, ar labai rimta. Dažniausiai gruodžio mėnesį arčiau kranto šmirinėja stambios plekšnės, iki A4 formato ir iki maždaug 0,5 kg gyvo svorio. Jokių gudrumų šitai žvejybai nereikia, plekšnė – neišranki ir neprotinga. Patyrinėjus sinoptikų pranašavimus, panašu, kad nuo jūros krantelio pažvejoti neišeis, teks ieškotis užuovėjos kažkur aplink molą. Ten gaudymas elementarus – meti kiek galima toliau. Svarelis turi būti ne mažiau kaip 3 uncijos (vis dėlto srovė). Visa kita seniai jums žinoma. Masalas – krevetė arba žuvies porcija, kabliukus rekomenduoju dėti stambesnius, bus mažiau vargo su 5 centų dydžio šiukšlėm, valas – be inteligencijos ir elegancijos požymių – ne mažiau nei 0,3 mm. Kaip paruošti plekšnę Kūčių stalui – paieškokite „Vakarų ekspreso” archyve, kažkur yra keli receptai. Sudėtingiausias reikalas – parnešti plekšnę iki namų. Neapskaičiavus dozių, ar esant ne pačios geriausios formos gali sutrikti judesių koordinacija ir stipriai pablogėti metimo taiklumas. Jeigu nepataikėte įmesti plekšnės į maišelį ir ji įkrito į vandenį, nepanikuokite. Neverta pulti iš paskos, nebūkit Veronika. Geriau sutelkti dėmesį ir pagauti kitų plekšnų, o pagautas kišti į kišenes. Bet šiek tiek parsinešite namo. Svarbu kitą rytą pabudus atsiminti, kad buvote žvejyboje ir kišenėse gali būti plekšnių. Nieko baisaus, jei ir pamiršite: po poros dienų jos pačios tai primins.