Tėvynės sąjunga nuosekliai kovoja už Lietuvos suverenitetą. Jeigu politiniam saugumui ir nepriklausomybei, po įstojimo į ES ir NATO, tiesiogiai brutalia jėga grasančių tarsi ir nėra, tai ekonominiam, o ypač energetiniam Lietuvos savarankiškumui pavojus nuolat stiprėja. Todėl dar šiemet kovo mėnesį Tėvynės sąjunga paskelbė memorandumą dėl būtinybės atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją. Įdėmiai analizuodama politinio ir ekonominio gyvenimo tendencijas ir dabar vykstančius esminius geopolitinius ekonominius pokyčius Tėvynės sąjunga mano, kad reikia nedelsiant priimti ryžtingus Lietuvos energetikos strategiją koreguojančius sprendimus.
Įvykiai Rusijoje vystosi taip, kaip ir buvo prognozuojama: visi energetiniai ištekliai- dujos, nafta, elektros energija koncentruojami vieno supergiganto „Gazprom” rankose, o jo kontrolę perima valstybė. Taip Rusija sukuria politinio poveikio įrankį, gudriai pavadintą „energetine diplomatija”. Tai netiesiogiai patvirtino ir „Gazprom” valdybos pirmininkas A.Mileris metiniame akcininkų susirinkime pasakęs, kad: „Gazprom” iš žaliavų tiekėjo turi virsti pasaulinio energetinio žaidimo lyderiu, diktuojančiu žaidimo taisykles.
Uždarius Ignalinos AE, Lietuvos energetika visiškai priklausys nuo dujų, mazuto ir elektros importo iš Rusijos. Pagal Kremliaus scenarijų šis procesas gali būti valdomas vieno iš „Gazpromo” skyrių, atsakingų už šį regioną. Didelė energoresursų kaina, o juo labiau galimas jų stygius, arba jų tiekimo priklausomybė nuo Kremliaus politinių įgeidžių, ne tik stabdytų ekonominę mūsų šalies plėtrą, mažintų Lietuvos pramonės konkurencingumą globaliajame pasaulyje, bet galėtų kelti grėsmę ir nacionaliniam saugumui.
Europos Sąjunga savo „Žaliajame dokumente” nurodė, kad jos didžiausia ateities problema yra ryškiai išaugsianti priklausomybė nuo išorinių energijos tiekėjų, ypač Viduriniųjų Rytų naftos ir Rusijos dujų, nes net 70 procentų reikalingų energetinių išteklių bus importuojama. Pagal dabartines ES senbuvių energetikos strategijas numatyta uždaryti daug atominių elektrinių, bet jau dabar aišku, kad didėjančio dujų poreikio Rusija nesugebės patenkinti ir dujų kaina smarkiai didės. Naftos tiekimo problemos paaštrės jau vidutinėje (iki 10 metų) perspektyvoje.
Akivaizdu, kad naftos kainos drastiškai didėja, kartu keldamos ir visų energetinių išteklių kainas ir taip sugriaudamos visas ilgalaikes prognozes. Dar 2001 m. Tarptautinė Energetikos Agentūra iki 2010 metų nenumatė žymesnio dujų ir naftos kainų didėjimo, tačiau naftos kaina jau dabar pakilo iki nematytų aukštumų, o į ją orientuojasi ir kitų energetinių resursų kainos.
Taigi Lietuva, norėdama išsaugoti savo politinę nepriklausomybę ir ekonominį konkurencingumą, visų pirma turi užsitikrinti maksimaliai įmanomą energetinį suverenitetą. Tai įmanoma padaryti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis, kurios susiduria su analogiškomis problemomis. Vienintelis kelias Lietuvai, kuri nedisponuoja alternatyviais nuo Rusijos nepriklausomais dujų ir naftos tiekimais – tai branduolinė energetika. Todėl nedelsiant reikia:
– inicijuoti Baltijos atominės elektrinės, kaip akivaizdžiai ekonomiškiausios ir mažiausiai priklausomos nuo Rusijos energetinių žaliavų, statybą kartu su Latvija, Estija, Lenkija, o galbūt net ir Suomija. Į tokį projektą būtina įtraukti ir privatų kapitalą, bet įmonės kontrolė turi išlikti valstybinė. Nevilkindami tokio sprendimo galėtumėme išlaikyti atominės jėgainės žmogiškuosius resursus, išvengti skaudžių socialinių padarinių, o svarbiausia- išlaikytume Lietuvos energetinį ūkį stabilų ir labiau integruotą į Europinę energetinę sistemą. Be to, kaip rodo europinė patirtis, priėmus tokį sprendimą, senosios jėgainės uždarymas galėtų būti sinchronizuojamas su naujosios paleidimu. Tai labai teigiamai paveiktų mūsų pramonės perspektyvas.
– Tam reikia intensyvinti Baltijos regiono energetinių kompanijų bendradarbiavimą, įskaitant ir pasirengimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinių kompanijų galimam apjungimui į vieną bendrą Baltijos energetinę kompaniją.
Todėl primygtinai siūlome ne tik Vyriausybei, bet ir Valstybės Gynybos Tarybai, nedelsiant priimti sprendimą aktyviai pradėti ruošti naują Lietuvos energetikos strategiją, nes senoji, pasikeitus pasaulinei situacijai, paseno ir nebeatitinka nūdienos realybės.
Šioje strategijoje ir turėtų būti numatyta Baltijos atominės elektrinės statyba bei visi reikalingi politiniai ir organizaciniai sprendimai, kurie įgalintų optimaliausiu būdu tai pasiekti.
Taip pat atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje turi būti numatyta, kaip bus užtikrinamas mūsų pramonės konkurencingumas, dinamiškas ekonomikos vystymasis, vadinasi, ir pragyvenimo lygio kilimas, panaudojant pažangiausias energetines technologijas.
Andrius Kubilius,
Tėvynės sąjungos pirmininkas