Lygindami baigiamųjų egzaminų tvarką ir jų reikšmę pastebėjome nemažai skirtumų
Nenumaldomai artėjant vasariui, kai dvyliktokai turės apsispręsti, kuriuos egzaminus norės laikyti, ir po truputį kylant įtampai, nusprendėme pasižvalgyti, kas laukia kitų Europos šalių abiturientų.
Įstoja visi
„Beveik visi mokiniai išlaiko baigiamuosius egzaminus”, – sakė prancūzė Karolina Frank, dirbanti švietimo srityje. Abiturientai ten sutrumpintai vadinami bac’ais. Baigiamasis bendrasis egzaminas susideda iš trijų dalių: mokslinės, ekonominės ir socialinės bei kalbų ir filosofijos. Pasirinkusieji bet kurią dalį gali lengvai įstoti į bet kurį valstybinį universitetą. „Į universitetą įstoti yra labai lengva. Įstoja visi norintieji. Tikrai. Tačiau studijuoti universitetuose, galima sakyti, yra gėda”, – kalbėjo K.Frank. Pasak jos, šios aukštosios mokyklos Prancūzijoje neturi geros reputacijos. Prestižinėmis yra vadinamos privačios mokyklos. Dėl jų absolventų konkuruoja darbdaviai.
Baigiant vidurinę mokyklą Prancūzijoje galima laikyti ne bendrąjį, o baigiamąjį technologinį ir profesinį egzaminus. Tuomet atsiveria kelias tik į tam tikrų specialybių studijas. Tačiau yra dar vienas variantas. Ir be baigiamojo egzamino galima toliau mokytis, tačiau tada reikia gauti specialų dokumentą, vadinamą diplomu aukštesniajam išsilavinimui, kuris Prancūzijoje nėra taip nuvertinamas kaip Lietuvoje. Greičiau atvirkščiai.
Matematika – žodžiu
Slovėnijos mokiniai laiko tik vieną brandos egzaminą, susidedantį iš užduočių iš skirtingų dalykų. Pirmoji egzamino dalis vyksta pavasarį. Petrai Zemljičei į antrąją dalį, vykstančią rudenį, eiti nereikėjo, nes ji skirta egzaminui perlaikyti. „Nerimo ir baimės buvo, tačiau ne tiek, kad naktim mokyčiausi ir prireiktų raminamųjų vaistų. Gal todėl, kad didelio spaudimo nepatyriau ir žinojau, kad daugelis egzaminą išlaiko. Be to, aš gerai mokiausi”, – pasakojo P.Zemljičei.
„Reikia pasirinkti bent penkis dalykus, kurių privalomi yra gimtoji kalba (slovėnų, vengrų arba italų), matematika ir užsienio kalba. Yra tam tikrų pasirinkimo taisyklių, bet man jos problemų nesukėlė. Pavyzdžiui, rinktis atsiskaityti iš sociologijos, psichologijos ir filosofijos kartu galima tik tada, kai egzaminą laikai daugiau nei iš penkių dalykų”, – kalbėjo mergina.
Maksimalus taškų, surinktų per egzaminą, skaičius yra 34. Surinkusieji 30 ir daugiau gauna specialų atestatą ir būna pasveikinti prezidento. „Egzaminą išlaikyti nėra sunku, bet gauti labai gerą įvertinimą nėra paprasta”, – sakė P.Zemljičei.
Labiausiai pasitikinti ji ėjo į gimtosios kalbos atsiskaitymą. „Esu humanitarė, man patinka rašyti. Kitaip ir profesiją kitą būčiau pasirinkusi”, – neslėpė slovėnė, baigusi žurnalistikos studijas. „Iš pradžių reikėjo rašyti tūkstančio žodžių esė. Po to – buvo tikrinamas teksto supratimas ir gramatikos žinios”, – vardijo mergina. paskutinioji atsiskaitymo dalis – pokalbis, sudarantis 20 procentų gimtosios kalbos įvertinimo. Vienas iš trijų užduodamų klausimų yra apie slovėnų kalbos vystymąsi nuo 1551 metų iki šios dienos. „Ne taip sunku, kaip atrodo”, – šypsojosi P.Zemljičei ir pridūrė, kad dalis matematikos egzamino taip pat vyksta žodžiu. „Gauni tris klausimus. Reikia paaiškinti teoremas, matematinius apibrėžimus, aksiomas”, – prisiminė mergina. Slovėnijos nacionalinis egzaminų centras rezultatus pats išsiuntinėja į universitetus.
Galima rinktis šokį
Lenkaitė Margožata Bora pasakojo, kad jos šalyje brandos egzaminas nėra privalomas. Jį būtina laikyti tik tiems, kurie nori siekti aukštojo išsilavinimo. Brandos egzaminą sudaro dvi dalys: raštu ir žodžiu.
Raštu privaloma atsiskaityti lenkų, užsienio kalbas ir vieną pasirinktiną dalyką. Galima rinktis ne tik fiziką, bet ir šokį. Atsakinėti užduotis galima ir užsienio kalba. „Aš rašiau lenkiškai. Iš pradžių ir taip buvo sunku sudėlioti žodžius, o jei dar būčiau bandžiusi angliškai…” – svarstė M.Bora.
Žodinė dalis susideda iš interviu lenkų ir užsienio kalbomis. Išlaikyti skirtingoms egzamino dalims, užtenka teisingai įvykdyti trečdalį užduočių.
Vieši egzaminai
Austrai gali rašyti mokslinį darbą, kad vėliau reikėtų laikyti vienu egzaminu mažiau. „Nespėjau parašyti, nors laiko turėjau. Vėliau gailėjausi, nors egzaminai nebuvo sunkūs”, – kalbėjo Toma Grilmaira. Jai gauti atestatui reikėjo išlaikyti 4 egzaminus raštu, o po mėnesio – 3 egzaminus žodžiu.
Minėtą darbą abiturientai turi pateikti iki vasario, kai prasideda brandos egzaminų sesija. Vėliau jis turi būti pristatytas žodžiu.
Maksimalus pažymys Austrijoje – 1. „Neišlaikai tada, kai gauni penkis. Bet mokyklą vis tiek gali baigti tais pačiais metais. Egzaminą perlaikyti galima ne tik kitą pavasarį, bet ir po kelių mėnesių, rudenį”, – pasakojo T.Gilmaira.
Ji nusistebėjo, kad egzaminų laikyti gali reikėti važiuoti į kitą mokyklą. „Kur mokeisi, ten laikai. Mus egzaminavo mūsų mokytojai. Aišku, egzaminų taryboje buvo aukštą reitingą turinčios kitos mokyklos atstovas, kažkas iš švietimo skyriaus”, – sakė austrė.
Beje, visi egzaminai žodžiu yra vieši. „Buvo atėję mano draugai, tėvai, sesuo – tik mano, mano klasės draugų pažįstami ir jaunesnių klasių mokiniai”, – sakė T.Gilmaira.
Garbės reikalas
Ana Katerina Ekardta sakė, kad Vokietijoje abitūros egzaminų rezultatai nulemia ne tik kur ir ką bus galima studijuoti. Tai – ir garbės reikalas. „Papildomų egzaminų, stojant į universitetus, laikyti nereikia”, – pasakojo A.K.Ekardta.
Galutinį taškų skaičių sudaro egzamino rezultatas ir mokymosi paskutiniuosius 2-3 metus mokykloje. „Jei surinkai tik 280 taškų – egzamino neišlaikei, taip atsitinka retai. 850 taškų surenka taip pat tik vienas kitas”, – sakė A.K.Ekardta. Pasak jos, 768 ir daugiau taškų vertinami „puikiai”.
Pasak Anos Latinenos, Suomijoje universitetai turi savo egzaminavimo tvarką, tačiau atsižvelgiama ir į brandos egzaminų rezultatus. Baigiamieji testai, kurių privaloma 4, laikomi pavasarį arba rudenį per tris kartus.
Testų rezultatai vertinami įvairiu taškų skaičiumi. Pavyzdžiui, iš suomių kalbos daugiausiai galima gauti 99, iš matematikos – 60, iš užsienio kalbų – 299 taškus. Galutinis taškų skaičius sudaromas taškus perskaičiuojant pagal tam tikrą sistemą. Išlaikyti testui reikia gauti bent 2 įvertinimą nuo galo iš 7.