Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, teisingumo ministras Petras Baguška ir pareigūnams atstovaujanti profesinė sąjunga prašo prezidento Valdo Adamkaus vetuoti pareigūnų pensijas apkarpysiančio įstatymo pataisas
Prieš Naujuosius metus policiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pataisos įstaigas ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybą gali palikti tūkstančiai pareigūnų bei gali prasidėti masinės protesto akcijos.
Grėsmė kilo Seimui gruodžio 19 dieną priėmus Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisas. Parlamentarai balsavo, kad į stažą gauti pensiją nebūtų skaičiuojamas tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienyje ir vidaus reikalų tarnyboje laikas iki 1990 metų kovo 11 dienos.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (ITĮPS) duomenimis, Vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose dirba mažiausiai 15 proc. (apie 5 tūkstančius) pareigūnų, turinčių didesnį nei 15 metų tarnybos stažą.
„Tai – vyresni ir labiausiai patyrę pareigūnai, kuriems palikus tarnybą, gali kilti rimta grėsmė šalies viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui”, – teigė ITĮPS pirmininkas Tomas Vaitkunskas.
Ministrai vieningi
Vakar dėl būsimų padarinių sunerimę vidaus reikalų ir teisingumo ministrai kreipėsi į prezidentą ir Seimą.
„Jei ši klaida nebus ištaisyta, vien vidaus reikalų sistemą gali palikti apie 1500 pareigūnų, o tai sukeltų sąmyšį užtikrinant viešąjį saugumą. Ši pensijų įstatymo pataisa palies beveik 4000 vidaus reikalų sistemos pareigūnų”, – vakar teigė vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.
Besiklostanti situacija sukėlė nerimo ir teisingumo ministrui bei Kalėjimų departamento vadovybei. Ministras Petras Baguška teigė, kad „įstatymo pataisa turės įtakos 407 Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose tarnaujantiems pareigūnams”. Šių pareigūnų pensijos sumažėtų. Nenorėdami jų prarasti, dar šiemet tarnybą paliktų apie 150 pareigūnų. Dauguma – įstaigų ar administracinių padalinių vadovai, didžiausią patirtį turintys kvalifikuoti specialistai. Tarp jų – mažiausiai 5 Kalėjimų departamento pareigūnai bei 7 šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai.
Jei 28 metų tarnybos stažą turintis pareigūnas į pensiją išeitų prieš įsigaliojant minėto įstatymo pataisoms, jo pensija sudarytų 41 procentą gauto atlyginimo. Išėjęs į pensiją vėliau, pareigūnas gautų perpus mažesnę – 21 procento jo mėnesio atlyginimo pensiją.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad sąžiningai ir ištikimai Lietuvai tarnavusiems pareigūnams nebus padaryta skriaudos ir minėtas įstatymas artimiausiu metu bus pakoreguotas taip, jog sprendžiant strateginius klausimus nebūtų pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai, o įkalinimo įstaigų sistema neprarastų kvalifikuotų specialistų”, – ketvirtadienį tvirtino Baguška. Vidaus reikalų ministras Šukys kreipėsi į prezidentą prašydamas vetuoti priimtas įstatymo pataisas.
Šukys kreipėsi į statutinių organizacijų vadovus, profsąjungas ir visus pareigūnus, prašydamas nesiimti jokių radikalių veiksmų. Ministras vylėsi, kad padedant prezidentui Seimo padaryta klaida bus ištaisyta.
Lietuva neišvengtų bylų
Vakar skubiai sušauktame neeiliniame ITĮPS tarybos posėdyje nuspręsta kreiptis į šalies pareigūnus, visuomenę, prezidentą. ITĮPS pirmininko pavaduotojo Vytauto Bako teigimu, dar šiemet gali būti pradėtos masinės paregūnų protesto akcijos.
Jei įstatymo pataisa įsigaliotų, pareigūnai iš valstybės galėtų prisiteisti šimtatūkstantines sumas Europos Žmogaus Teisių Teisme. „Europos Žmogaus Teisių Teismas yra itin griežtai pasisakęs dėl teisės į pensijas ir teisėtų lūkesčių pažeidimų, už tokius pažeidimus paprastai priteisiamos didelės sumos”, – sakė profsąjungos teisininkė Rūta Žukaitė.
Parašė pareiškimus
Kalėjimų departamento Personalo skyriaus viršininkė Živilė Mikėnaitė patvirtino, kad vakar prašymus atleisti iš darbo parašė beveik visi pensinio amžiaus pareigūnai, kuriems įstatymo pataisa graso finansiniais nuostoliais. Tiesa, pareigūnai vadovybei šių prašymų neįteikė dar vildamiesi sulaukti prezidento veto.
Bakas tvirtino, kad per dieną profesinė sąjunga sulaukė kelių dešimčių skambučių. Sunerimę policininkai, pasieniečiai, pataisos įstaigų darbuotojai teiravosi, ar jau skubėti į pensiją.
Konservatoriai apsigalvojo?
LŽ kalbinti pareigūnai stebėjosi per keliolika nepriklausomybės metų neva pakitusia konservatorių pozicija. 1990 metų kovo 21 dieną Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į Lietuvos vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kviesdamas tarnauti Lietuvai, jos žmonėms ir įstatymams. Anuomet buvo teigiama, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos: pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, kuriai valstybei tarnauta. Be to, pareigūnai esą uždirbs daugiau nei vidutiniškai uždirbama šalyje.
Dabar galiojančio įstatymo 16 str. numato, kad į pareigūno būtiną stažą gauti pensiją įskaičiuojamas ir „faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 dienos”.
Pernai, Seimui pradėjus svarstyti minėto įstatymo pakeitimus, konservatorius Povilas Jakučionis pasiūlė šį punktą išbraukti. Mat „čia rašoma apie tarnybą ne Lietuvos Respublikos, bet kitų valstybių jėgos ir prievartos struktūrose”.
Įstatymas buvo taisomas iš kilnių paskatų: iki šiol teisės į valstybinę pensiją neturėjo dalis muitinės pareigūnų. Įterpiant į įstatymą muitininkų pareigybių pavadinimus, į jį pateko ir Jakučionio pataisa.
Pamoka
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas susiklosčiusią situaciją vakar pavadino „gera pamoka”. Balandį Seimui svarstant įstatymo pataisas, keletas parlamentarų Jakučionio siūlymui nepritarė. „Kilo karštos diskusijos, – pasakojo Sysas. – Aš ir mūsų komitetas buvome prieš Jakučionio pataisą. Mūsų argumentas buvo: negalima pažeisti teisėtų žmonių lūkesčių. Deja, balandžio 10 dieną minėtai pataisai Seimas pritarė”.
Pasak Syso, nuo to laiko prabėgo daugiau nei pusė metų, tačiau nei profesinės sąjungos, nei ministerijos ar patys pareigūnai jokių pretenzijų ar pastabų nepareiškė. Iš pareigūnų nesulaukę priekaištų, parlamentarai buvo įsitikinę, kad balsuoja teisingai. Todėl gruodžio 19 dieną įstatymo projektas priimtas vienbalsiai.
Tą patį patvirtino kitas minėto komiteto narys, parlamentaras Jonas Čekuolis. Čekuolis balandį taip pat balsavo prieš Jakučionio siūlymą. Seimui iki gruodžio nesulaukus pareigūnų pretenzijų, parlamentarams neliko nieko kito, kaip balsuoti už.
Pašnekovus stebino, kad pretenzijos ir pareiškimai pasipylė tik vakar, kai įstatymas jau buvo priimtas. Anot pašnekovų, „geriau vėliau, negu niekada”. Todėl jie patarę ministrams ir profesinėms sąjungoms kreiptis į prezidentą dėl veto.
Prezidento patarėjas Lauras Bielinis vakar „Lietuvos žinioms” teigė, jog pareigūnų pensijų klausimas „bus svarstomas”, tačiau negalėjo atsakyti kada.
Jaučiasi pažeminti, sutrypti ir išduoti
Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius vakar policijos įstaigų vadovams išplatintame pranešime teigė, kad minėtas įstatymas tiesiogiai palies ne mažiau kaip 3000 policijos pareigūnų. „Manytume, kad… tokio įstatymo įsigaliojimas sukels tikrą griūtį policijos sistemoje, – rašė Grigaravičius. – Nesuprantamas ir būdas, kuriuo buvo svarstomas ir derinamas šio įstatymo projektas, nes projekto rengėjai, galimai vengdami pasipriešinimo iš institucijų, kurių veiklą tiesiogiai palies įstatymo priėmimas, šios nuostatos pakeitimo nepateikė svarstyti ir derinti… Teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių”.
Kauno rajono policijos komisariato Operatyvinio valdymo poskyrio viršininkas komisaras Gintas Matulevičius „Lietuvos žinioms” sakė: „Kai prieš keliolika metų Lietuva mus pakvietė tarnauti, kūnais stojome už Nepriklausomybę, tarnavome Lietuvai… Mes ir taip nuskriausti: dabar prie staklių triūsiantis, išsilavinimo ir patirties neturintis 19 metų jaunuolis uždirba po 2000 litų; tiek pat gauname ir komisarai, ir daugelis kitų, sėkmingai tiriančių nusikaltimus. Kai manęs klausdavo, kodėl dirbame policijoje, atsakydavau, kad „iš patriotizmo ir iš idėjos…” Dabar valstybė pati atsisako tų, kurie ją saugo, ištiria nusikaltimus.” Matulevičius tvirtino neskaičiavęs, kiek konkrečiai prarastų įsigaliojus įstatymo pataisai. Pasak jo, ne pinigai svarbiausia. Baisiau išgirsti apie tokį valstybės požiūrį į pareigūnus.
Pasienio Visagino rinktinėje triūsiantis pamainos vyresnysis, leitenanto laipsnį turintis Arvydas Jasaitis teigė, kad nemalonią žinią išgirdo per radiją, būdamas tarnyboje. „Tai buvo smūgis žemiau juostos, „Kalėdų dovana”, – neslėpė emocijų pasienietis. – Man buvo 25-eri, svajojau tapti Lietuvos ūkininku, kai tėvynė pakvietė jos ginti. 1991 metų lapkritį ėmiau dirbti naujai formuojamame atominės elektrinės apsaugos batalione. 1998 metais tapau pasieniečiu. Prisimenu, kad vos pakviesti, bėgte bėgome gelbėti Lietuvos… Šiandien sužinojau, kad man „nubrauks” dvejus tarybinėje armijoje praleistus metus. O mes juk ne savo noru tarnaudavome… Nesvarbu, kiek pensijos prarasiu pagal naująjį įstatymą, neskaičiavau. Baisiausia yra moralinė skriauda”.
LŽ šaltinių teigimu, patyrusius pareigūnus iš darbo „vejanti” pataisa buvusi priimta pažeidžiant procedūrų tvarką ir įstatymus.
„Jei Valstybės saugumo departamentas nebūtų užsiėmęs vadovo keitimo peripetijomis, jis pirmiausia turėtų pasidomėti asmenimis, kurie tokiu pavojingu valstybei metu patyliukais „iškišo” griūtį jėgos struktūrose žadančią ir geriausius pareigūnus pašalinsiančią pataisą”, – laikraščiui sakė pavardės neviešinti prašęs pareigūnas.