Tonis Skotas – drąsus režisierius. Visada imasi ko nors naujo ir dar visai negalvoja apie užsitarnautą pensiją. Vis dar kovoja dėl vietos Holivudo olimpe ir nesirūpina „Oskarais”, kurių siekia kiekvienas režisierius su milžiniška „blokbasterių” patirtimi.
Bet dėdulė Tonis nulipdytas iš trilerio molio. Jam patinka kinas, įtraukiantis į siužetą kaip į liūną. Patinka žalsvai gelsvų atspalvių žaismas, kadrų šokinėjimas, kartais – avantiūristiškas „MTV” stilius. Energingas kinas be tuščių plepalų. Tokie filmai buvo ir „Degantis žmogus”, ir „Domino”. Atrodo, paprasti, beveik pramoginiai, bet juose vis dėlto „kažkas yra”. Didžiulis emocinis užtaisas.
„Deja Vu” iš esmės nenustebins nė vieno, kas pažįsta Tonio Skoto stilių. Tačiau vis tiek taps maloniu be-
sibaigiančio kino sezono atradimu. Dėl gudriai sujaukto siužeto, intriguojančios terorizmo ir sąmokslo temos ir laipsniškai augančios įtampos.
Net keista, kad beveik pirmą sykį garsaus prodiuserio Džerio Brukhaimerio pavardė puikuojasi šalia užrašo „intelektualus trileris”. Keista, kad ši aukšta reklaminė frazė nesiskiria nuo tiesos. Brukhaimeris šiaip į „protingą kiną” daug neinvestuoja. Jam sekasi uždirbti iš „popso” visai šeimai. Kam rizikuoti, jei sėkmės formulė seniai išrasta? Bet kartais Brukhaimeris prasiblaško finansuodamas sau patinkantį projektą. Ypač jam prie širdies broliai Skotai. „Juodojo vanago žūtį” realizavo Ridlis. „Deja Vu” griebėsi Tonis.
Jis neužsižaidžia veiksmu ir pigiais staigiais siužeto posūkiais. Ne, „Deja Vu” niekur neskuba. Pirmiausia apraizgo tave paslaptimis. Pamažu, kaip voras įtraukia į nepaprastų įvykių sūkurį. Režisierius kantrus.
Denzelis Vašingtonas – aktorystės meistras, kuris idealiai įvykdė Tonio Skoto sumanymą. Iš pradžių Denzelis tempia siužetą ir koncentruoja dėmesį. Tempia kaip lankas strėlę. Po to paleidžia, ir strėlė ultra greičiu perskrodžia ekraną. Štai jums žadėtoji kelionė laiku. Mokslinė fantastika, kuri įrašyta į filmo žanrą. Bet fantastika labai ribota. Kad nesugriautų trilerio tikroviškumo. Štai jums ir veiksmas. Daug veiksmo. Kuo arčiau pabaiga, tuo daugiau. „Deja Vu” ima traukti savo kozirius vieną po kito. Net nepajunti, kaip atsiduri prieš finalinius titrus plačiai atverta burna. Vau, geras.
Epizodiškai mus aplanko garsių pavardžių savininkai Valas Kilmeris, Džeimsas Kavazielis, Briusas Grinvudas. Bet antrasis pagal svarbą vaidmuo atitenka Polai Paton. Ne itin girdėta aktoriukė, kuri charizmatiškai vaidina… negyvėlę. Pamatysite, suprasite…
O pamatyti „Deja Vu” tikrai verta. Deja, tokių nekvailų pramogų šiuolaikiniame kine retokai pasitaiko. Kita vertus, kitąmet iš to paties Tonio Skoto reikia tikėtis bent vieno režisuoto ir net kelių prodiusuotų kino projektų. Regis, šiam kultiniam kūrėjui – produktyviausi laikai.