Artėjant Kalėdoms daugelį apima masinė dovanų pirkimo psichozė. Deja, griebdami bet kurią dovaną galime pasiekti netikėto rezultato – užuot pradžiuginę žmogų, galime jį labai nuliūdinti ar net įžeisti.
Anot specialistų, renkant dovaną svarbu viskas – kaina, pakuotė, pateikimas. O pati sunkiausia užduotis – dovana turi būti išieškota.
Keptuvė? Tik ne sekretorei
Kokių dovanų nederėtų dovanoti per Kalėdas? – pasiteiravome etikos specialisto Armino Lydekos.
„Egzistuoja tam tikros „žaidimo” taisyklės. Ypač apgalvotai kalėdines dovanas reikėtų rinkti verslo partneriams ir bendradarbiams. Darbovietėje reikėtų vengti intymių dovanų. Pavyzdžiui, viršininkui nederėtų dovanoti sekretorei maudymosi kostiumėlio”, – vieną iš netikusių dovanų pavyzdžių pateikė etikos specialistas.
Atsargiai reikėtų dovanoti ir saldumynus. Ypač apkūniai arba dietos besilaikančiai moteriai.
Alkoholis – tinkama dovana. Tačiau reikėtų įvertinti situaciją, kam ją dovanojame. Galbūt kolega gali įsižeisti ir pagalvoti, kad manote jį esant alkoholiku, arba atvirkščiai – šaipotės, kad jis niekada negeria.
Pragmatiškos dovanos darbovietėje taip pat ne visada dera ir gali būti įvertintos kaip materialinė parama. Viršininkas, padovanojęs pavaldiniui keptuvę, jo gali visai nenudžiuginti. Atvirkščiai – tokią paramą gavęs žmogus gali patirti psichologinę traumą.
„Renkant dovanas bendradarbiams ir verslo partneriams svarbu, kad dovana būtų išskirtinė, nematyta ir neįpareigojanti”, – gerą toną diktavo A. Lydeka.
Kur kas paprasčiau ieškant dovanų šeimos nariams ir draugams. Čia suvaržymų kur kas mažiau.
„Gal tik reikėtų atkreipti dėmesį į dovanų simboliką. Galbūt uošvei nederėtų dovanoti šluotos, ar dulkių siurblio”, – juokavo A. Lydeka.
Brangi dovana – bloga dovana
Tokią svarbią taisyklę, kurios verta paisyti perkant dovaną bet kam, priminė A. Lydeka. Mat dovanodami žmogui brangią dovaną lyg įpareigojame jį būti išskirtinai dėkingu, verčiame jaustis nejaukiai, arba kitąmet pirkti tokią pat brangią dovaną.
Tiesa, šeimoje taisyklės kur kas liberalesnės – juk kiekviena šeima gali būti susikūrusi savo tradicijas. Pavyzdžiui, jei tėvai neturi už ką nupirkti vaikams dovanų, o pastarieji gyvena pasiturinčiai, tikrai nebus blogas tonas, jei vaikai tėvams dovanos brangias dovanas.
Pakuotė – brangesnė už dovaną
„Gal daugelį nustebinsiu, kad dovanos pakuotė galėtų būti net brangesnė nei pati dovana”, – sakė A. Lydeka.
Anot jo, būtent tai, kaip dovana supakuota, parodo, kiek mes skyrėme dėmesio rinkdami dovaną ir ar gerbiame tą žmogų. Tačiau tai nereiškia, kad dovanas būtina pakuoti individualiai. Nupirkta jau supakuota dovana tikrai nerodo prasto skonio.
„Gyvename XXI amžiuje, kai visur pilna pusfabrikačių. Čia panašiai, kaip su kūčių kisieliumi. Juk būtų maloniau, jei šeimininkė pati vasarą rinktų spanguoles iš kurių per kūčias virtų kisielių. Bet ne visi turi tokias galimybes”, – pastebėjo A. Lydeka.
Nepasitenkinimą pasilikite sau
Labai svarbu tinkamai priimti dovanas. Tiesa, per Kalėdas ši problema išsprendžiama lengvai, nes dovanas atneša Kalėdų Senelis, tad lyg ir nėra kam dėkoti. Tačiau A. Lydeka primena, kad net ir tuo atveju, jei dovana pasirodo menkavertė, demonstruoti nepasitenkinimą nedera.
Pasak jo, Lietuvoje egzistuoja dvi dovanų priėmimo tradicijos: Pirmoji – tai „rytietiška”, kai gaunantysis dovaną kuklinasi, esą jis nevertas, ir nukišęs dovaną į tolimiausią kampelį, apžiūri ją tik visiems svečiams išėjus.
Antroji – „vakarietiška”, kai dovanos pakuojamos iš karto visų susirinkusiųjų akivaizdoje.
„Abi tradicijos yra teisingos. Tik nereikėtų vieno vakarėlio metu pasinaudoti jom abiem. Pavyzdžiui, Petro dovaną nukišti kuo toliau, o tuo metu Marytės dovaną pulti pakuoti iškart”, – gero tono abėcėlę priminė A. Lydeka.
Vaikų svajones būtina išpildyti
Psichologė Liana Brazdeikienė pastebėjo, kad dažnai tėvai rinkdami dovanas vaikams visiškai nepaiso jų norų ir, užuot išpildę vaiko svajones, perka praktines dovanas.
„Reikia išpildyti vaiko svajonę, nes kitaip vaiką labai nuvilsite. Žinoma, sunku, kai vaikai neskaičiuoja pinigų, nes mano, kad dovanas neša Kalėdų Senelis. Tačiau čia jau kiekvienos šeimos problema. Nuo tėvų priklauso, ar vaikas džiaugiasi žmonių santykiais, ar tik daiktais”, – sakė psichologė ir pabrėžė, kad dažnai patys tėvai, neva norėdami kompensuoti dėmesio stygių, pripratina vaikus prie brangių dovanų.
Tik užsidedame pliusiuką
L. Brazdeikienė apgailestavo, kad gyvenant vartotojiškoje visuomenėje dažnai kalėdinės dovanos perkamos tik tam, kad šitaip reikia. Tarsi siekiant užsidėti pliusiuką.
Dovana turi teikti džiaugsmą, o tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai ji parenkama atsižvelgiant į žmogaus individualybę, poreikius.
„Daugelis pamiršome, kad labai malonu gauti dovanų išieškotą smulkmeną. Viena kolegė negalėjo atsidžiaugti pernai per Kalėdas gavusi baltą nosinę. Labai malonu, kai dovanos yra pačių padarytos. Juk kaip malonu gauti iš vaiko jo paties nupieštą atvirutę. O kodėl suaugusieji tai užmiršta? Pas mus nebeliko kūrybos džiaugsmo. Pavyzdžiui, darželiuose, ar mokyklose per karnavalus „nebeskanu”, kai vaikai ateina pasipuošę išsinuomotomis, o ne tėvelių sukurtomis kaukėmis”, – pastebėjo psichologė.
Atmestinai parinkus dovanas nebelieka nuoširdžių santykių. Netikusią dovaną gavęs žmogus privalo vaidinti, esą jis ja džiaugiasi, o mintyse galvoja, kur ją reikės išmesti.
Dovanokite paslaugą
Dar paprasčiau masinės dovanų pirkimo psichozės siūlo atsikratyti ekonomistė, neformalaus judėjimo „Kultūrnamis” atstovė Indrė Kleinaitė.
„Visai nebūtina per Kalėdas dovanoti daiktus. Galima pažadėti draugams, kad, prireikus, prižiūrėsite jų vaikus, išvesite pasivaikščioti šunį, sutvarkysite kambarius.
Galima dovanoti masažą, iškepti pyragą, arba padaryti dovaną pačiam. Pavyzdžiui, aš gavau iš draugės jos pačios pagamintus auskarus iš kavos pupelių. Visi iš karto pastebi. Su kitais draugais susitarėme iš viso nieko nedovanoti, o tiesiog rasti laiko ir pabūti visiems kartu”, – idėjomis dalijosi I. Kleinaitė.
Geriausia dovana – nedovanoti nieko
Ji yra tik sąmoningo ir gerai apgalvoto pirkimo šalininkė. Pasak I. Kleinaitės, dažnai visuomenės spaudimą patyrę žmonės griebia bet kurią masinės gamybos prekę ir ją dovanoja artimiesiems, net nesusimastydami, kad ji tik stovės ir rinks dulkes.
„Nupirktas bet koks masinės gamybos daiktas – nepagarba žmogui. Šiais laikais nieko nedovanoti yra geriausia dovana. Nes paskubomis pirkdami masinės gamybos prekes, kurių prikrauti visi prekybos centrai, mes darome žalą ekologijai. Kol padaromos visos tos prekės, išnaudojami neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Tad pirkdami masinės gamybos produktus mes atimame Kalėdas iš ateities kartų”, – įsitikinusi ekonomistė.
Žinoma, šiais laikais gali likti nesuprastas, jei nieko nedovanoji. Tad, priminė pašnekovė, būtina visiems paaiškinti savo filosofiją.
„Pavyzdžiui aš „taupydama” medžius niekada neperku blizgančio pakavimo popieriaus, o pakuoju dovanas į senus laikraščius. Žinoma, visuomet paaiškinu, kodėl dovana taip supakuota”, – pasakojo I. Kleinaitė.
galima ir vieną vietą senais laikraščiais valyti, tik reikia visuomet paaiškinti, kad taupai medžius . Dar akštesnis lygis-įtikinti savo svečius ir artimuosius taip pat naudoti makulatūrą