Vyriausybės teismui pateikta Lietuvos miškų sektoriaus technologijų platformos vizija
Prieš keletą dienų asociacijos „Lietuvos mediena” prezidentas Sigitas Paulauskas drauge su kolegomis iš Miškų instituto bei šiam sektoriui giminingų struktūrų Vyriausybei pristatė pasiūlymų paketą, kaip optimizuoti miškų ūkio ir visų pramonės įmonių, susijusių su medienos panaudojimu, veiklą.
Parengtoje plėtros strategijoje apibrėžiamos pagrindinės sektoriaus plėtros ir bendradarbiavimo su mokslo institucijomis kryptys siekiant užtikrinti medienos produktų gamybos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, miškų sektoriaus tvarią plėtrą ir pakankamą medienos resursų prieinamumą.
Neišnaudotų galimybių kraštas
„Lietuvos medienos” turimi statistiniai duomenys liudija, kad šiuo metu miškais apaugęs žemės plotas Lietuvoje siekė 2014 tūkst. ha (arba 32,5 proc. visos šalies teritorijos), kuriame augo 401,1 tūkst. kubinių metrų medienos. Metinis medienos (be šaknų ir šakų) prieaugis siekia 13,1 tūkst. kubų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos miškingumas ir medienos prieaugis gana sparčiai didėja (2001-aisiais miškais apaugęs žemės plotas siekė 1928 tūkst. ha, bendras medienos tūris – 371,7 mln. kubų).
Pasak S.Paulausko, nors šie skaičiai turėtų nuteikti optimistiškai, visgi viena iš svarbiausių problemų, su kuria susiduria Lietuvos miškų ūkis, yra žemas medienos panaudojimas nuo bendro medienos prieaugio. Medienos produktų ir energijos gamybai bei eksportui panaudojama tik 58 proc. bendro metinio medienos prieaugio (arba 7,6 mln. kubų per metus). Faktinė medienos pasiūla pramonei ir energetikai dėl labai ženklaus nenaudojamų nelikvidinės medienos apimčių sudaro mažiau kaip 50 proc. metinio medienos prieaugio. Tuo tarpu labiau išsivysčiusiose Europos šalyse pramonės ir energetikos reikmėms vidutiniškai yra sunaudojama maždaug du trečdaliai viso metinio medienos prieaugio.
„Mūsų parengtoje studijoje kaip tik ir bandoma apibrėžti, kokiu keliu reikėtų eiti, kad turimi resursai būtų naudojami kuo optimaliau, o pramonės įmonės galėtų vystytis sparčiau ir pasiektų naują kokybinį lygmenį. Jau dabar šiame sektoriuje sukuriama apie 12 proc. BVP, čia dirba pakankamai daug žmonių, tačiau padėtis nėra džiuginanti. Maždaug penktadalis visos žaliavos išvežama į užsienį, nors norėtųsi, kad būtų atvirkščiai – mūsų įmonės pačios perdirbtų visą lietuvišką medieną ir atsivežtų papildomos medienos”, – pasakojo S.Paulauskas.
Kokybinių permainų laikas
Charakterizuodamas Lietuvoje dirbančių medienos pramonės įmonių būklę asociacijos vadovas pastebėjo, kad medienos produkciją – pjautinę medieną, plokštes, popierių, kartoną, baldus, statybinius stalių dirbinius ir kt. Lietuvoje gamina keli tūkstančiai įvairaus dydžio įmonių. Tačiau tik medienos produkciją gaminančių specializuotų įmonių yra apie 900, iš jų didesnių (turinčių 100 ir daugiau dirbančiųjų) yra apie 60. Iš viso medienos produkciją gaminančioje pramonėje (be miškų ūkio) užimta apie 52 tūkst. darbuotojų.
„Mūsų asociacijai priklauso per 110 didžiausių baldų, popieriaus produkcijos, lentpjūvystės įmonių, visi Lietuvoje esantys medienos plokščių gamintojai. Šios įmonės dabar reprezentuoja mūsų medienos pramonę, gamina didžiąją dalį jos svarbiausios produkcijos. Visgi kalbant apie pirminį medienos apdirbimo lygį tenka pripažinti, kad Lietuva neturi modernios technologinės bazės ir šia prasme gerokai atsilieka beveik nuo visų kaimynų. Su konkurentais Latvijoje ir Estijoje gali lygintis gal dvi ar trys įmonės. Nors primityvios mūsiškės lentpjūvės iš principo nesugadina medienos, visgi kalbėti apie darbo našumą ir konkurencingumą nėra ko”, – pripažino S.Paulauskas.
Pavyzdžiui, jei įmonė pjauna 200 tūkst. kubų apvalios medienos, tai maždaug pusę tokio kiekio susidarančių atliekų modernioje įmonėje galima naudoti plokščių gamybai ar paversti kitokia žaliava. Tuo tarpu mūsiškės lentpjūvės yra išsibarsčiusios toli nuo tokias operacijas atlikti galinčių centrų ir didelė dalis medienos paprastai lieka nepanaudota.
„Esama padėtis sufleruoja bene vienintelį racionalų sprendimą – stambių ir modernių medienos įmonių kūrimą vietoje gausybės nykštukinių. Kad ir kaip gaila būtų smulkiojo verslo, vadovautis emocijomis ir elgtis neūkiškai yra pernelyg didelė prabanga”, – samprotavo asociacijos „Lietuvos mediena” prezidentas.
Studijos autorių duomenimis, pjautinės medienos gamyba, kur sunaudojama maždaug 75 proc. visos padarinės medienos dabar yra pati silpniausia medienos produktų gamybos pramonės grandis ir tuo pat metu pats didžiausias rezervas naujoms investicijoms gamybai koncentruoti, techninei pažangai.
Didžiausias gamybos potencialas ir patirtis medienos produktų gamybos pramonėje dabar yra sukaupti baldų, pjautinės medienos, plokščių, sanitarinio popieriaus ir kartono gamyboje. Šios gamybos nuolat buvo modernizuojamos, o jų produkcija dar turi pakankamą ir nemažėjančią paklausą.
Sparčiausiai auga baldų gamyba, jos produkcija sudaro didžiausią parduotos (40 proc.) ir eksportuotos (45 proc.) produkcijos dalį. Baldai sėkmingai parduodami ir tose šalyse, kurios daug metų garsėja aukšta baldų gamybos kultūra, gamina ir eksportuoja daug baldų. Baldus ir jų dalis gamina per 800 įvairaus dydžio akcinių bendrovių ir personalinių įmonių, jų skaičius dar didėja. Praktika parodė, kad ši pramonė gali labai sėkmingai bendradarbiauti su ypač dideliais mažmeninės prekybos centrais, operatyviai keisti modelius pagal atskirų šalių gyventojų paklausą. Mažesnės įmonės daugiau dirba vietinei rinkai.
Nemažas įdirbis yra ir pramoninėje medinių surenkamųjų namų (statinių), klijuotų konstrukcijų, parketo ir kitos inžinerinės produkcijos gamyboje.
Energetikų korekcijos
Lietuvos miškų sektoriaus technologijų platformos studijoje nemažai vietos skiriama ir medienos, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, problemoms.
„Kol kas mūsų šalyje vis dar dominuoja energijos gamyba naudojant importuojamus kuro resursus. Vidinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra svarbiausias būdas, kuriuo Lietuva gali siekti energetinės nepriklausomybės ir tvarios plėtros tikslų. Biokuro gamyba ir naudojimas yra perspektyviausia atsinaujinančios energetikos rūšis, o kiek procentų „žalios” energijos turėtų būti kasmet pagaminama, bandoma apibrėžti netgi ES direktyvomis. Tačiau stengiantis vykdyti Briuselio rekomendacijas taip pat labai svarbu, kaip tai daryti”, – akcentavo S.Paulauskas.
Kol kas svarbiausia Lietuvos biomasės išteklių dalis yra miškų biomasė – mediena kurui (jam tenka per 90 proc. visos energijos gamybai naudojamos biomasės). Šilumos gamyba iš malkų šiuo metu sudaro per 10 proc. visos šalyje centralizuotu būdu gaminamos ir tiekiamos šiluminės energijos, o kaime daugiau kaip 90 proc. šiluminės energijos gaunama deginant malkas.
„Tarkim, per 2005-uosius iš biokuro buvo pagaminta per 1 mln. MWh centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos, tam sunaudojant apie 1,5 mln. kubų biomasės. Šiuo metu yra apie 200 biokuru kūrenamų katilinių, kurių bendra instaliuota galia viršija 400 MW. Tačiau, mūsų manymu, deginti įprastą medieną nėra racionalu. „Žalia” energija turėtų būti gaunama naudojant specialiose plantacijose greitai augančių karklų ir panašių augalų biomasę. Deja, kol kas per kaminus išlekia praktiškai tiek pat popiermalkių, kiek ir sunaudojama plokščių gamybai”, – pasakojo S.Paulauskas.
Asociacijos vadovo teigimu, tai gana opi problema, nes medienos plokščių poreikis per keletą pastarųjų metų išaugo daugiau nei dvigubai ir gerokai viršijo vietinių gamintojų pajėgumus. Kitų metų pradžioje padėtis turėtų keistis, kai Marijampolėje pradės veikti moderni „Girių bizono” įmonė.
Konkurencijos ypatumai
Pašnekovas paneigė gandus, jog medienos pramonės sektoriui įtaką pradeda daryti Kinijos kompanijos.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad rankų darbas šioje srityje dirbančių įmonių rodikliams turi vis mažesnę svarbą, nes naudojamos technologijos iš tiesų labai modernios. Vienas darbuotojas pagamina produkcijos daugiau kaip už 100 tūkst. litų. Kur stovi tokia gamykla, darbo jėgos kaštų prasme nereiškia beveik nieko. Baldžiams svarbu kitkas – kaip toli nuo tos gamyklos žaliavos. Mokslininkų skaičiavimais, medienos plokštę vežti apsimoka ne daugiau kaip 300 kilometrų. Priešingu atveju transportavimo išlaidos „suvalgo” pernelyg didelę pelno dalį. Kol kas mūsų baldų įmonės turi rimtus kontraktus su solidžiais didmenininkais Europoje ir gyvena pakankamai ramiai, tačiau ateityje konkurencingumą išlaikyti bus galima tik darant papildomas investicijas. Mūsų studijoje rekomenduojama per porą artimiausių metų Lietuvoje pastatyti vadinamojo vidutinio tankio plokščių gamyklą, kuri leistų įsiterpti į grindų laminatų, baldų fasadų ir nugarėlių, pakabinamų lubų, durų ir panašių dalykų rinką. Kol kas visa tai mes atsivežame iš užsienio, ten išgabendami žaliavą. Netgi Baltarusija šiuo požiūriu elgiasi ūkiškiau”, – aiškino S.Paulauskas.
Į modernios didelio našumo (200 tūkst. kubų per metus) vidutinio tankio medienos plaušo plokščių gamyklos statybą planuojama investuoti apie 300 mln. Lt. Manoma, kad iš esmės nauja aukštesnės pridėtinės vertės žaliavos baldų ir statybinių medžiagų gamybos atsiradimas leistų visam medienos sektoriui, o ypač baldų pramonei, augti sparčiau nei kitoms Lietuvos pramonės šakoms.
Namų darbai
Studijoje pateikiamose rekomendacijose, kaip geriau realizuoti miškų sektoriaus viziją ir strateginius tikslus, siūloma parengti ir įgyvendinti pagrindinių priemonių planą. Svarbiausios jo dalys turėtų būti nukreiptos į pažangias technologijas užtikrinant visišką pirminio medienos apdirbimo (lentpjūvystės) šakos modernizaciją ir jos integraciją į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą. Taip pat rekomenduojama plėtoti pridėtinės vertės medienos gaminių pramonę – pirmiausia medinių namų ir jų komponentų gamybą, siekiant kad ši sritis taptų reikšminga miškų sektoriaus dalimi.
Studijoje kalbama apie investicijas į baldų logistikos sistemos sukūrimą, kurios leistų iš esmės sumažinti logistikos kaštus transportuojant produkciją jūra į tolimesnes rinkas, tokias kaip JAV, ir tiekiant skirtingų gamintojų sukomplektuotą produkciją tiesiogiai į prekybinius centrus Europoje, eliminuojant didmenininkų sandėlius.
Rekomendacijų sąraše akcentuojama nacionalinio prekės ženklo bei vieningos į eksportą nukreiptos rinkodaros programos parengimas.
Ekspertai pataria plėtoti stambių ir mažų įmonių bendradarbiavimą – didėjant gamybos koncentracijai, pagrindinės investicijos bus kreipiamos ypač našiai produkcijos gamybai. Didėjanti įmonių specializacija sudarytų palankias prielaidas plėtoti smulkių, šeimyninių medienos produktų ir baldų verslą, aptarnaujant stambių įmonių poreikius.
Numatoma, kad pagrindinių medienos produktų pramonės strategijos įgyvendinimo šaltiniu bus privačios lėšos. Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalinis finansavimas galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį paskatinant sustojusias investicijas pirminio medienos apdirbimo srityje ir įgyvendinti kapitalui labai imlius projektus, kurių įgyvendinimo poveikis turėtų lemiamos įtakos tolimesnei sektoriaus plėtrai.