21 pasaulio šalyje atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai vis dar naujokai finansų planavimo, investavimo ir taupymo srityse
Vienas didžiausių pasaulyje tyrimų buvo atliktas keliasdešimtyje šalių veikiančios „Aviva” grupės, kuriai Lietuvoje priklauso UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas”, užsakymu. Tyrimo metu apklausta daugiau negu 23 tūkstančiai asmenų iš 21 šalies.
Trečdalis – susirūpinę skolininkai
Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, Lietuvoje didžiausia dalis žmonių – net 29 proc. – priklauso „susirūpinusių skolininkų” grupei. Tai finansiškai pažeidžiama visuomenės dalis, priklausanti nuo turimų įsiskolinimų ir nuolat nerimaujanti dėl ateities. Mūsų šalies gyventojai įprato prie paskolų, lizingo ir kitų skolinimosi būdų, tuo nė kiek nenusileisdami kitoms Vakarų Europos šalims ar JAV, tačiau, skirtingai nuo pastarųjų – labai maža dalis išmoko naudotis kitomis taupymo, finansų planavimo, investavimo paslaugomis.
Aukšto pragyvenimo lygio šalyse žmonės mieliau taupytų, negu gyventų šia diena, Lietuvoje taupyti pasiryžusių irgi yra pusė. Tačiau aktyvių finansinių paslaugų klientų, besidominčių ir savo pačių iniciatyva suplanavusių pajamas ir išlaidas daugeliui metų į priekį, Lietuvoje mažiausia lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis – tik 5 proc. Paprastai JAV ir Vakarų Europos šalyse tokių gyventojų yra apie 15 – 20 proc.
Kalbant apie taupymą ir investavimą pusę lietuvių domina finansinė nauda tik dabartiniu laikotarpiu, dar 30 proc. rūpi artimiausi 5 metai, ir 10 proc. – artimiausi 10 metų. Mieliausiai šia diena gyventų kinai, o labiausiai taupyti norėtų amerikiečiai. Lietuviai mano, kad dar daugiau taupytų, jei turėtų daugiau papildomų lėšų, bet mūsų šalies gyventojams labai patogu, kai pinigai lengvai prieinami, jais gali pasinaudoti, negu juos patikėti kam nors ilgam laikui.
Viltis vis dar sieja su valstybe
Dauguma mūsų šalies gyventojų vis dar tikisi, kad valstybė turi prisiimti ir suplanuoti savo gyventojų būsimas (kartu ir senatvėje) pajamas. Lietuviai jei ir taupo, tai bendroms išlaidoms, buto remontui, automobiliui ar atostogoms. Apdrausti automobilį ar naujai įsigytą būstą Lietuvoje priverčia įstatymai ar finansinių įsipareigojimų sutartys, tačiau patys savanoriškai savo gyvybę ar sveikatą yra apdraudę mažuma. Gyvybės draudimui ir kitoms ilgalaikio taupymo paslaugoms lietuvių skiriamos lėšos keliasdešimt kartų mažesnės negu kitose vakarietiškose šalyse. Ir tik labai nedidelė dalis Lietuvos gyventojų naudojasi galimybe investuoti, t.y. priversti savo santaupas dirbti ir uždirbti dar daugiau lėšų.
Didelė dalis lietuvių supranta, kad neturi pakankamai santaupų nenumatytiems gyvenimo atvejams ir pensijai, dėl to labai nerimauja, tačiau patys priemonių nesiima. Dar mažiau negu lietuviai savo santaupų taupyklėse sukaupę tik lenkai ir rusai.
Kremtasi dėl pensijos
Visose tyrime dalyvavusiose šalyse daugiau nei pusė gyventojų nerimauja, kad išėję į pensiją neturės pakankamai lėšų pragyvenimui, išskyrus optimistų valstybę – Indiją. Daugiausia dėl mažos pensijos ateityje kremtasi lenkai ir lietuviai. Tačiau mūsų tautiečiai, skirtingai nuo kitų šalių, mažai patys imasi priemonių, norėdami užsitikrinti pajamas senatvėje, priešingai visur suspėjantiems indams ir kinams.
Pusė lietuvių mano, kad neturi pakankamai informacijos apie pensijos kaupimą, taupymo būdus ir panašius dalykus, tačiau lietuviai mažiausiai iš visų nagrinėtų šalių patys tokių patarimų ieško. Iš tų, kurie linkę pirma pasitarti, jauni žmonės (iki 24 m.) labiau klausia profesionalų patarimų, o truputį vyresni (iki 34 m.) – savo sutuoktinio ar partnerio. Vyrai labiau tiki finansinių bendrovių atstovais, tuo tarpu net 63 proc. moterų klauso draugų ir pažįstamų patarimų.
Finansinė padėtis gerėja
Nepaisant lietuvių rūpesčių, galima džiaugtis bent tuo, kad pusės mūsų šalies gyventojų finansinė padėtis geresnė negu prieš 5 metus. Šia prasme mažiausia pavydėti reikėtų lenkams ir prancūzams.
Kaip rodo tyrimas, gerėjant lietuvių finansinei padėčiai, tikimasi, keisis ir lietuvių požiūris į finansų planavimą. „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas” specialistai prognozuoja, kad ilgainiui vis atsakingiau mūsų tautiečiai skolinsis ir bus pajėgūs išmintingai taupyti: naudotis ilgalaikio taupymo, gyvybės draudimo ir investavimo paslaugomis.
Tyrime dalyvavo daugiau negu po tūkstantį šių šalių gyventojų: Jungtinės Karalystės, JAV, Airijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Olandijos, Indijos, Kinijos, Lenkijos, Austrijos, Turkijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Rusijos, Honkongo, Singapūro, Tailando ir Lietuvos.