Įsiskolinimų negrąžinusios įmonės bankrutavo arba restruktūrizavosi
Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui beviltiškomis pripažinti skolas už daugiau kaip 131 mln. litų. Tokią sumą valstybei liko įsiskolinusios septynios bankrutavusios arba restruktūrizuotos bendrovės, tarp kurių – ir jau žlugusi Kauno dailiosios keramikos bendrovė „Jiesia”.
Lengvatos išgelbėjo ne visas įmones
Finansų ministerija kasmet siūlo beviltiškomis pripažinti skolas įmonėms, kurioms nuo 1993-iųjų buvo dalijamos paskolos su valstybės garantija arba iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Dažniausiai paskolas gavę ūkio subjektai jau yra bankrutavę arba įvykdę restruktūrizaciją. Pastariesiems planams pritarusi Finansų ministerija bei Vyriausybė sutikdavo suteikti lengvatas ir sumažinti įmonę slėgusios skolos dalį.
Restruktūrizacijos planą įsipareigojusi vykdyti ir Kauno dailiosios keramikos bendrovė „Jiesia”, kuriai grėsė bankrotas. Įmonė su Finansų ministerija 2004 metais pasirašė taikos sutartį, pagal kurią keramikos gamyklai vietoj 5,1 mln. litų skolos leista padengti tik nedidelę dalį – 173,8 tūkst. litų. Šį įsipareigojimą Kauno bendrovė įvykdė, tačiau tai nuo bankroto jos neišgelbėjo. Likusią skolą Finansų ministerija pripažino beviltiška.
Kur kas sėkmingiau sekėsi restruktūrizuotis bendrai Lietuvos ir Rusijos bendrovei „Gargždų mida”. Finansų ministerija turėjo atsisakyti 2,8 mln. litų skolos pagal 2003 m. patvirtintą restruktūrizavimo planą.
Pagal šį planą Finansų ministerija įskaitė Lietuvos ir Rusijos bendrovei 11,6 mln. litų skolą ir įsigijo 1161613 vardinių akcijų, kurias perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti Valstybės turto fondui. Įmonė įsipareigojo valstybei grąžinti 2 mln. litų.
Atgavo tik dalį pinigų
Skolas valstybei įstengė grąžinti ne visos įmonės. Beviltiškomis skolomis pripažintos Pasvalio raj. žemės ūkio bendrovės „Daujėnai” negrąžintas 175,6 tūkst. litų įsiskolinimas, Trakų raj. žemės ūkio bendrovės „Senieji Trakai” 180,8 tūkst. litų skola ir Trakų raj. žemės ūkio bendrovės „Onuškis” 25,7 tūkst. litų skola. Šios bendrovės jau bankrutavo ir yra išregistruotos iš juridinių asmenų registro.
Likviduotos AB „Obelių aliejus” skola, viršijusi 18 mln. litų, taip pat pripažinta beviltiška. 2002 m. įmonei buvo iškelta bankroto byla, kurios metu valstybei pavyko atgauti 0,5 mln. litų – tai tebuvo Finansų ministerijai turėtos sumokėti skolos dalis.
Didžiausia – beveik 105 mln. litų – beviltiška skola šiemet pripažinta kadaise bendrovę „Šiaulių aerouostas” slėgęs įsiskolinimas. 2003 m. šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, kurios metu buvo atgauta 23 mln. litų skolos dalis Finansų ministerijai. Įmonė šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Visos šios skolos yra laikomos pasibaigusiomis ir bus nurašomos iš valstybės turto apskaitos dokumentų. Duomenys apie nurašytas beviltiškas paskolas ir skolas kaupiami ir saugomi duomenų bazėje, jie įforminami finansų ministro patvirtintame Nurašytų paskolų ir skolų žiniaraštyje.
Beviltiškų skolininkų mažėja
Finansų ministerijos specialistai teigė, kad kasmet beviltiškomis skolomis pripažįstami tie įsipareigojimai, kurių valstybė nebeturi galimybių susigrąžinti dėl to, kad skolininkas yra miręs, įmonė bankrutavo, restruktūrizavosi pagal iš anksto teismų patvirtintą planą arba bankroto bylos metu buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią Finansų ministerija sutiko suteikti nuolaidų finansinių sunkumų turinčiai bendrovei.
Jeigu matoma bent menkiausia galimybė išieškoti skolas, jos yra revizuojamos, o Turto bankas nagrinėja išieškojimo galimybes, domisi, ar skolininkas neįgijo turto. Jeigu per trejus metus skolų išieškoti nepavyksta, jos laikomos pasibaigusiomis.
Praėjusiais metais 11,6 mln. litų skolų buvo pripažintos beviltiškomis. Finansų ministerijos duomenimis, didžiausios rizikos grupėje dar yra likę skolų už 250 mln. litų, kurios turėtų būti grąžintos iki 2020 metų. Specialistų teigimu, beviltiškų skolininkų pastaraisiais metais mažėja. Šiemet neatgautų skolų kartelę užkėlė milijonus įsiskolinęs ir žlugęs „Šiaulių aerouostas”.
Paaiškėjus, kad skolininkas nebegali grąžinti paskolos, šią finansinę naštą apsiima valstybė, teikusi garantijas savo vardu. Už skolininkus pinigus kreditoriams jau yra grąžinusi garantijas teikusi valstybė.