Vangūs draudimo populiarėjimo ženklai

Lietuvoje vis dar dažniau draudžiamas turtas, o ne sveikata ar gyvybė

Mūsų šalyje draudimo paslaugos dar nėra tokios populiarios kaip Vakarų Europoje, kur dauguma piliečių yra apsidraudę ir turtą, ir gyvybę. Kai kurie tautiečiai sugeba išvengti net privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, o daugiau kaip dvi draudimo rūšis Lietuvoje yra pasirinkę tik mažiau kaip dešimtadalis gyventojų.

Konsultantų neatsisakys

ERGO draudimo grupės Lietuvoje užsakytos apklausos, kurią atliko bendrovė „Baltijos tyrimai”, duomenys liudija, jog mūsų šalyje ima keistis draudimo paslaugų pasirinkimo ir vartojimo įpročiai. Šalies gyventojai vis dažniau draudimo paslaugų ieško patys, be agentų pagalbos. Ir nors neapsidraudusiųjų skaičius nepasikeitė, tačiau po truputį daugėja gyventojų, kurie apsidraudę nebe viena, o trimis draudimo rūšimis. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip tūkstantį 15-74 metų asmenų.

Beveik pusė respondentų nurodė, jog patikimiausias ir priimtiniausias būdas draustis – patiems kreiptis į draudimo bendrovę. Tiesa, 2001-aisiais net 64 proc. asmenų palankiai vertino draudikų pastangas patiems susirasti klientus, tačiau šiuo metu tai domina tik 12 proc. norinčiųjų draustis. 16 proc. gyventojų vis dar priimtinas draudimo bendrovės konsultanto iškvietimas.

Bendrovės „ERGO Lietuva” Rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys įsitikinęs, jog tokia draudimo paslaugų pasirinkimo kaita rodo išaugusį žinių lygį: „Gyventojai aktyviai domisi draudimo galimybėmis ir žino, kokioje draudimo bendrovėje bei kokia paslauga nori apsidrausti. Tokie draudimo paslaugų vartojimo įpročiai jau seniai egzistuoja kitose ES valstybėse”.

Šiuos pokyčius pajuto ir daugiausia draudimo konsultantų turinti bendrovė „Lietuvos draudimas”, tačiau artimiausiu metu neketinama mažinti jų skaičiaus. Kompanijos komunikacijos vadovė Žana Jakevičienė „Kauno dienai” teigė, jog rinka dar tebėra labai potenciali, o perprasti naujų produktų ir paslaugų esmę ne specialistams nėra paprasta: „Mažinti agentų tikrai neketiname, nes jų paslaugomis tebesinaudoja labai daug mūsų klientų”.

Suvalkijoje draudimas nepopuliarus

Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiek tiek daugiau nei kas antras (53 proc.) asmuo ar jo šeima apsidraudę viena draudimo rūšimi. Prieš dvejus metus atliktos apklausos duomenimis, apsidraudusiųjų viena draudimo rūšimi buvo 56 proc.

Kaip ir 2003-iaisiais, taip ir šiemet, apie trečdalis apklaustųjų, teigė esą apsidraudę dviem draudimo rūšimis. Tuo tarpu apsidraudusiųjų trimis draudimo rūšimis kiekis paaugo vienu procentiniu punktu. Šiuo metu mažiau nei kas dešimtas asmuo apsidraudęs trimis draudimo rūšimis, o keturias ir daugiau draudimo rūšių yra pasirinkę 6 proc. apklaustųjų. Keturi iš dešimties asmenys šiuo metu neapsidraudę nė viena draudimo rūšimi. Šis rodiklis išliko nepakitęs nuo ankstesnių metų.

Apklausos metu išsiaiškinta, jog rečiausiai draudžiasi suvalkiečiai – Marijampolės apskrityje yra mažiausiai apsidraudusių asmenų. Šiame regione net 62,3 proc. apklaustų gyventojų nėra apsidraudę nė viena draudimo rūšimi. Panašūs rodikliai užfiksuoti ir Utenos apskrityje, kur 54,6 proc. respondentų neapsidraudę jokiu draudimu.

Didžiausias susidomėjimas draudimu jaučiamas didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Alytaus apskrityse daugiau kaip 6 proc. apklaustųjų apsidraudę keturiomis ir daugiau draudimo rūšimis. Šioje kategorijoje pirmauja Šiaulių apskritis, kur 6,6 proc. respondentų nurodė, jog jie arba jų šeimos nariai yra sudarę po keturias ir daugiau draudimo sutartis.

Turtas vertingesnis

Daugiausia gyventojų draudžiasi privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Šia draudimo rūšimi apsidraudę maždaug keturi iš dešimties apklaustų gyventojų (44 proc.). Apie dešimtadalis respondentų yra apdraudę turtą bei apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų ir KASKO draudimu.

Panašiai draudimo paslaugas renkasi ir AB „Lietuvos draudimas” klientai. Anot Ž.Jakevičienės, apie 46 proc. klientų yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dar 20-23 proc. draudėjų yra apdraudę savo automobilį KASKO draudimu.

Nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą draudžia apie 14 proc., o nuo nelaimingų atsitikimų bei traumų draudžiasi apie dešimtadalis klientų.

„ERGO Lietuva” rinkodaros skyriaus vadovas teigia, kad draudimo rūšių pasirinkimą lemia ne tik įstatymai, draudimo rinkos tendencijos, bet ir besikeičiantis požiūris į draudimą.

„Besinaudojantieji draudimo paslaugomis labai dažnai draudžia ne patys save, o turimą turtą. Automobilių draudimui, būsto draudimui šalyje skiriamas didžiausias dėmesys. Tai – posovietinio mąstymo padarinys”, – tvirtino „ERGO Lietuva” atstovas ir pridūrė, jog ir kai kurie automobilių savininkai vengia ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Anot I.Šerio, iki šiol Lietuvoje ne gyvybės draudimas sudaro apie 80 proc. visos draudimo rinkos, tačiau kasmet gyvybės draudimo dalis didėja. Tuo tarpu užsienyje pastaroji draudimo rūšis užima daugiau kaip pusę visos rinkos.

Ž.Jakevičienė taip pat teigė, jog apsidrausti nuo traumų bei nelaimingų atsitikimų tautiečiai suskumba tik vasarą, rengdamiesi atostogauti.

„Užsienyje, kur iš dešimties asmenų gyvybę yra apsidraudę 8-9, labiau rūpinamasi sveikata ir gyvybe, nes, atsitikus nelaimei, žmogus gali atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje. Tuo tarpu Lietuvoje likęs sovietmečiu gyvavęs įsitikinimas, jog bet kokiu atveju piliečiu pasirūpins valstybė, skirdama socialinę išmoką, panašią į atlyginimą. Deja, ir šiuo metu lietuviai, drausdami turtą, tik įrodo, kad materialius daiktus vertina labiau bei gyvybę ar sveikatą”, – apgailestavo draudimo bendrovės atstovė.

Draudikai pastebi, kad pastaruoju metu šios tendencijos keičiasi, tačiau labai iš lėto.

Apdraustas kas penktas butas

Kad gyvybės draudimo rinka po truputį auga, patvirtino ir UAB „Hansa gyvybės draudimas” rinkodaros vadovas Ernestas Skeberis. Dauguma klientų yra pasirinkę tradicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą, tačiau nemažai gyventojų susidomi ir investiciniu gyvybės draudimu.

„Šios draudimo rūšys, kaip investicija į žmogaus ateitį, vis sparčiau populiarėja”, – teigė E.Skeberis.

„Hansa gyvybės draudimas” po pirmųjų 2005 metų penkių mėnesių pagal pasirašytas įmokas valdė 40,2 proc. gyvybės draudimo rinkos, tuo dar labiau įtvirtindamas gyvybės draudimo lyderio pozicijas Lietuvoje.

„Lietuvos draudimo rinkai, palyginti su Vakarų Europos šalimis, dar yra kur augti. Tai rodo ir ekonominė visos šalies padėtis. Tiesa, ne visi mūsų šalies gyventojai gali sau leisti draustis, nors šios paslaugos yra vienos pigiausių iš ES narių. Tam tikras ribas apsiekė tik privalomasis civilinės atsakomybės draudimas”, – pastebi „ERGO Lietuva” Rinkodaros skyriaus vadovas I.Šeris ir pridūrė, jog ir pagal ne gyvybės draudimą lietuviai dar gerokai atsilieka nuo užsieniečių.

Viliamasi, jog ateityje vis daugiau tautiečių seks vakariečių pavyzdžiu, nes užsienyje apie 80 proc. visų namų bei butų yra apdrausta. Mūsų šalyje yra apdraustas tik kas septintas namas ir kas penktas butas.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, rinkdamiesi, kurioje bendrovėje draustis, atsižvelgia į keletą kriterijų. Svarbiausia – priimtina paslaugų kaina, finansinis draudimo bendrovės patikimumas bei žalos atlyginimo sklandumas. Pirmuosius du aspektus minėjo beveik du trečdaliai apklaustųjų, o trečiąjį kriterijų akcentavo keturi iš dešimties respondentų. Apie penktadalis apklausos dalyvių teigė, kad jiems svarbu tinkamas paslaugų asortimentas bei draugų ar pažįstamų rekomendacijos.

Tuo tarpu patrauklus bendrovės įvaizdis, malonus aptarnavimas bei patogioje vietoje esantis biuras paskatintų draustis konkrečioje bendrovėje atitinkamai mažiau nei dešimtadalį respondentų. Galimybė įsigyti (apmokėti) draudimo polisus internetu bei naujovės visiškai neaktualios potencialiems klientams – internetu draustis norėtų tik 2 proc. šalies gyventojų.

Rūpinasi investicijų apsauga

Lietuvos draudimo rinkoje jau nebe pirmus metus konkurencija yra gana „aštri”, tačiau kaskart atsiranda naujų užsienio kompanijų, siekiančių užsiimti savo vietą. Neseniai dirbti mūsų šalyje norą pareiškė viena didžiausių JAV gyvybės draudimo kompanijų.

„Sudėtinga prognozuoti ateities pokyčius. Jeigu šalies ekonomika stiprės, žmonių pajamos augs, gali atsirasti ir naujų žaidėjų. O galbūt kai kurios kompanijos jungsis”, – svarstė „ERGO Lietuva” atstovas.

Jo pastebėjimu, Lietuvoje atsiranda ir tokių bendrovių, kurios ryžtasi konkuruoti tik kainomis, o ne paslaugų kokybe. Tokie desperatiški žingsniai gali privesti ir prie kompanijos bankroto.

Ž.Jakevičienės teigimu, kasmet Lietuvos draudimo rinka, neskaičiuojant privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, padidėja 8-10 proc. Tai lemia ir paskolų išdavimo bei būsto pirkimo bumas, nes įsigytas turtas turi būti draustas.

„Po truputį žmonės supranta, kad dalį lėšų reikia skirti savo investicijų apsaugai”, – pridūrė „Lietuvos draudimo” atstovė.

Pastaraisiais metais ženkliai išaugo susidomėjimas pensiniu draudimu. Tyrimo duomenimis, 2001-2003 metais pensinio draudimo skvarba siekė vos 1 procentą. Tuo tarpu jau šiais metais apsidraudusiųjų pensiniu draudimu yra daugiau nei 10 proc. Kaupiamuoju gyvybės draudimu yra apsidraudę apie 8 proc. šalies gyventojų.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.