Milijonus litų indėlininkams likusių skolingų verslininkų talkininkais parlamentinė komisija įvardijo ir aukštus politikus, ir bankininkus, ir teisėsaugos pareigūnus
Prie dešimtis milijonų litų žmonių indėlių išgrobsčiusio koncerno EBSW amžiaus aferos sėkmės prisidėjo ne tik buvę ministrai, bet ir generaliniai prokurorai, kiti aukšti pareigūnai.
Taip mano vakar išvadas patvirtinusi EBSW veiklą tyrusi laikinoji Seimo komisija. Į grobstytojų talkininkų sąrašą ji įtraukė ir kolegą, buvusį Seimo pirmininką, pirmąjį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską. Politikų verdikte minimi ir trys jo įpėdiniai: advokatas Kazys Pėdnyčia, Vilniaus apygardos teisme dirbantis Vladimiras Nikitinas ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Klimavičius.
Šalia dar anksčiau išvadose pasmerktų buvusių premjerų, ministrų, kitų aukštų pareigūnų pavardžių įrašytas ir buvęs teisingumo ministras Vytautas Markevičius, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė, Kauno miesto antstolių kontoros teismo antstolė Nijolė Venskienė.
Išvadas vienbalsiai patvirtinusios komisijos nariai supranta, kad realios atsakomybės iš įvardytųjų reikalauti neįmanoma.
Negynė viešojo intereso
Po paskutinio posėdžio komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas žurnalistams sakė, kad generaliniai prokurorai pasmerkti, nes EBSW klestėjimo laikotarpiu ir vėliau nepakankamai gynė viešąjį interesą, neužtikrino valstybės turto apsaugos.
„Jei procesas būtų pradėtas vykdyti prieš 10 metų, žmonėms būtų buvę galima grąžinti pinigus”, – tikino Rimas. Jis mano, kad, jei EBSW vadovybės persekiojimas būtų buvęs pradėtas laiku, būtų pavykę išsaugoti didelį koncerno turtą, atsiskaityti su nuskriaustais indėlininkais.
To nepadarius EBSW koncernui priklausanti bendrovė Kauno holdingo kompanija liko skolinga apie 80 mln. litų indėlių. Iš viso nuo 1992 iki 1995 metų iš keliolikos tūkstančių gyventojų surinkta per 344 mln. litų.
Be to, iššvaistyta ir apie 111 mln. litų Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdyme dalyvavo EBSW, turto. Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų.
Nesaugojo turto
Parlamentinė komisija pažymėjo, kad teisėjai ir antstoliai neatsakingai elgėsi su koncerno ir jo vadovo, vėliau į JAV pabėgusio Gintaro Petriko turtu.
Taip padarė teisėja Volskienė: panaikinusi vienai iš koncerno bendrovių areštą už 54 mln. turto, ji nutraukė bylą, kaltininkai liko nenubausti.
Antstolė Venskienė panaikino areštą Petriko namui Kulautuvoje ir leido vykti varžytynėms, kuriose dalyvavo vienintelis pirkėjas – Petriko tėvas. Namas jam parduotas už menką sumą.
Tyrimą atlikę politikai mano, kad priekaištų nusipelnė ir buvęs teisingumo ministras, į šį postą deleguotas socialliberalų, Markevičius. Jis Vyriausybėje dirbo 2000-2004 metais – iš pradžių vidaus, vėliau teisingumo ministru. Būtent jo vadovavimo laikotarpiu vyko tęstiniai areštuoto turto išvaržymo procesai.
Jokių skundų nepamena
„Visuomenė turi žinoti, kas ir ko nepadarė”, – įsitikinęs Rimas.
Tačiau politikai prisipažįsta, kad vargiai įmanoma pareikalauti teisinės pareigūnų atsakomybės, nors tyrėjai viliasi, kad tokia dėmė biografijoje bent jau išvardytiems pareigūnams neleis toliau kopti karjeros laiptais.
Vienas komisijos įvardytų netiesioginių EBSW talkininkų – Paulauskas – stebėjosi kolegų padarytomis išvadomis. 1990-1995 metais generaliniu prokuroru, o iki 1997 metų jo pavaduotoju dirbęs Paulauskas vakar abejojo, ar apskritai būta aferos tuo laikotarpiu. „Bent jau kokių nors skundų, žmonių kreipimųsi nepamenu, – LŽ sakė jis. – Reikėtų peržiūrėti dokumentus, bet iki šiol to niekas neprašė”.
Buvusiam Seimo pirmininkui, Socialliberalų frakcijos seniūnui ypač keista, kad parlamentinė komisija jį į juodąjį sąrašą įtraukė net nesistengdama išklausyti jo liudijimo. „Buvo toks animacinis filmas, kuriame sakė: „Ir mane jau suskaičiavo.” Kažkodėl komisija metė frazę, nors man neturėjo klausimų. Nepriimu tokių kaltinimų”, – nukirto jis.
Brazausko nemini
Anksčiau dalį išvadų patvirtinusi komisija dėl EBSW įsigalėjimo kaltino dar kai kuriuos politikus ir pareigūnus. Tačiau politikams nepavyko aptikti tuometinio prezidento, buvusio premjero Algirdo Brazausko kaltės. Neįrodyti liko spaudoje paskelbti Petriko teiginiai, kad susitaręs su šiuo politiku jis davė pinigų tuometinei LDDP.
Didžiausias šešėlis krito ant buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus. Komisijai įtarimų kėlė ir tuometiniai finansų bei vidaus reikalų ministrai – Eduardas Vilkelis ir Romasis Vaitiekūnas, šiuo metu abu dirbantys bankininkystės sektoriuje.
Išvadose pabrėžtas ir tuometinių Lietuvos banko vadovų neveiksnumas. Jie nesiėmė būtinos priežiūros. Blogai įvertintas Kazio Ratkevičiaus, dabartinio ambasadoriaus Kazachstane Romualdo Visokavičiaus, buvusio Valstybės turto fondo vadovo Povilo Milašausko, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus vadovo Arnoldo Linkevičiaus darbas. Pasigesta ir Valstybės saugumo departamento rankos.