Skrydžių bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines” („flyLAL”) akcininkė „flyLAL Group” Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) iki 2009 m. planuoja užbaigti naujo keleivių terminalo statybą. Šiems planams priešinasi Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), tačiau juos palaiko daugiausiai per Vilniaus oro uostą keleivių skraidinanti aviakompanija „airBaltic”.
Daugiausiai keleivių (daugiau kaip 60 proc.) per Vilniaus oro uostą pervežančios dvi aviakompanijos – SAS grupei priklausanti oro bendrovė „airBaltic” ir lietuviško kapitalo įmonė „flyLAL – Lithuanian Airlines” („flyLAL”) reiškia susirūpinimą tolimesne Vilniaus oro uosto plėtra, nuo kurios tiesiogiai priklausys visų čia veikiančių aviakompanijų veikla bei Lietuvos įvaizdis.
„Mes esame ypač susirūpinę Vilniaus oro uosto plėtros planais, nes viskas vyksta vangiai ir per lėtai. Tai stabdo ne tik aviacijos rinkos plėtrą, bet ir užkerta kelią turizmo bei oro bendrovių vystymuisi. Keleivių skaičiaus augimas būtų daug spartesnis, jei Vilniaus oro uostas sudarytų palankias sąlygas privačioms bendrovėms teisėtais būdais prisidėti prie šios plėtros”, – sakė „airBaltic” atstovybės Lietuvoje vadovas Tadas Vizgirda.
TVOU prognozuoja, jog 2015 m. keliaujančiųjų skaičius per šį oro uostą išaugs vos iki 3 mln. keleivių. Aviakompanijų nuomone, tokiu atveju Vilniaus oro uostas ir toliau liktų regiono oro uostų sąrašo pabaigoje. Pavyzdžiui, Rygos oro uostas dar 2010 m. planuoja aptarnauti 10 mln. keleivių ir tai planuoja pasiekti netradicinėmis priemonėmis.
„Oro uostas ne tik pats nesiima iniciatyvos plėstis, bet ir neleidžia privačioms bendrovėms investuoti 120 mln. Lt ir pabandyti įgyvendinti verslo planą, kuriam pritaria kitos Vilniaus oro uoste veikiančios kompanijos”, – sakė „flyLAL” generalinis direktorius Arūnas Griškėnas.
Nacionalinės skrydžių bendrovės „flyLAL” akcininkė „flyLAL Group” iki 2009 m. norėtų užbaigti naujo keleivių terminalo statybą, kuris oro uoste galės papildomai aptarnauti iki 1,5 mln. keleivių per metus.
„Mes esame suinteresuoti ne tik mūsų oro bendrovės plėtra, bet ir visos aviacijos bei turizmo rinkų vystymųsi. Tam, kad būtų išnaudotas rinkos augimo potencialas neužtenka vien tik oro bendrovių pastangų, tam reikia, kad būtų sudarytos tinkamos keleivių pervežimo sąlygos Vilniaus oro uoste. Todėl mes palaikome naujo keleivių terminalo statybą, nes manome, kad tai būtų palanku ne tik veikiančioms oro bendrovėms, bet ir skatintų naujų oro bendrovių atėjimą, – teigė „airBaltic” atstovybės Lietuvoje vadovas.
Dviejų didžiausių aviakompanijų, veikiančių TVOU vertinimu, keleivių srautas, pastačius privatų keleivių terminalą, jau 2010 metais siektų 4,2 – 4,5 mln. keleivių per metus (pagal TVOU prognozes, 2015 m. – 3 mln. keleivių).
„Geriausiai „flyLAL group” planų teigiamas puses atspindi privataus terminalo pavyzdys Ženevoje (Šveicarija). Kodėl tokia praktika negalėtų būti ir Vilniaus oro uoste? Privačių aviakompanijų ar jų konsorciumų terminalų įvairiuose oro uostuose yra daugybė ir jie puikiai dera su bendra infrastruktūra”, – sakė A. Griškėnas.
Privatus keleivių terminalas teiks aviakompanijoms paprastų ir tranzitinių keleivių aptarnavimo paslaugas.
„Galime užtikrinti, jog privatus terminalas atitiks visus sienos apsaugos, muitinės bei aviacijos saugumo reikalavimus. Kaip ir oro uostui priklausančiame terminale, tuo turėtų rūpintis valstybės tarnybos. Pačiam oro uostui būtų patogu piko metu išnaudoti šį terminalą kaip rezervinį, išsklaidant keleivių srautus po kelis terminalus”, – teigė „flyLAL” vadovas.
Tikėtina, jog visiškai išnaudojus terminalo pajėgumus, kasmet oro uostas gautų apie 100 mln. litų papildomų pajamų.
Bendras didžiausių TVOU veikiančių aviakompanijų laiškas, kuriame aiškinama privataus keleivių terminalo nauda, išsiųstas Susisiekimo ministerijai, Seimo ekonomikos komitetui bei frakcijoms.