Ką turi žinoti kiekvienas apie galvos smegenų insultą

Problemos aktualumas. Galvos smegenų insultas – tai ūmus gyvybei pavojingas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, trunkantis ilgiau kaip 24 valandas. Daugumoje šalių ši liga yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų, nes sergamumas ir mirštamumas labai aukštas, o dėl insulto sunkių pasekmių kyla daug rūpesčių artimiesiems ir visuomenei.

Susirgimo priežastis. Pagrindinė galvos smegenų insulto priežastis yra arterijų sienelėse vykstantys aterosklerotiniai procesai. Dažniausiai šie pakitimai atsiranda didelio ir vidutinio diametro arterijose.

Galvos smegenų insulto rūšys. Užsikimšus galvos smegenų arterijai diagnozuojamas išeminis, o plyšus – hemoraginis insultas.

Išeminis insultas. Šis insulto tipas sudaro apie 80 proc. visų insultų atvejų. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet 2080 žmonių patiria išeminius insultus, po kurių 20 proc. miršta per 3 mėnesius, 29 proc. – per 1 metus, o 25 proc. tampa priklausomi nuo aplinkinių.

Nustatytos dvi išeminio insulto rūšys:

Trombozė. Šiuo atveju arterija dėl įvairių priežasčių užsikemša. Ši insulto forma paprastai vystosi keletą valandų, dienų ar savaičių, kol iš ateromos susiformuoja krešulys (trombas), kuris ir užkemša arteriją.

Embolija. Embolas atnešamas su kraujo srove į galvos smegenis iš širdies arba iš stambiųjų arterijų (aortos, miego arterijų, dubens, giliųjų kojų venų ir pan.). Šis atneštas iš kitur trombas vadinamas embolu, o pats insultas emboliniu. Šiuo atveju išeminio insulto pradžia būna labai staigi.

Hemoraginis insultas. Jis gali išsivystyti plyšus galvos smegenų arterijai. Tai atsitinka aterosklerozei pakenkus arterijos sienelę (dažnai padidėjusio arterinio kraujospūdžio metu) ar trūkus arterijos aneurizmai (arterijos lokalus išsiplėtimas).

Praeinantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Tai ūmūs paprastai keliolika minučių (ne ilgiau kaip 24 val.) trunkantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, kurie gali būti artėjančio insulto pranašai. Šių sutrikimų priežastys ir pirmieji simptomai yra tokie pat, kaip ir išeminio galvos insulto.

Kas atsitinka su smegenų ląstelėmis įvykus insultui? Visiškai nutrūkus kraujo tėkmei į tam tikrą galvos smegenų sritį pačiame insulto epicentre ląstelės žūva per 4-5 minutes, tačiau apie tą židinį esančios ląstelės būna gyvybingos nuo kelėtos minučių iki kelių valandų, todėl anksti pradėtas gydymas gali šias ląsteles išsaugoti.

Pagrindiniai galvos smegenų insulto rizikos veiksniai, kurie gali pagreitinti šios ligos išsivystymą.

Padidintas arterinis kraujospūdis – plačiausiai paplitęs insulto rizikos veiksnys, todėl būtina žinoti savo arterinį kraujospūdį (1 lentelė).

Jei Jūsų kraujospūdis padidintas ir gydytojas paskyrė vaistus, juos būtina reguliariai vartoti.

Rūkymas – labai svarbus insulto rizikos veiksnys. Rūkančiųjų rizika sirgti insultu yra dvigubai didesnė, lyginant su nerūkančiais. Insulto rizika didėja didėjant surūkytų cigarečių skaičiui.

Alkoholis. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali žymiai padidinti insulto riziką. Cukrinis diabetas. Gliukozės norma kraujo serume <5.6mmol/I. Esant didesniam ar nesureguliuotam gliukozės kiekiui kraujyje didėja insulto rizika. Širdies ligos. Prieširdžių virpėjimas ypač didina insulto rizika. Be to, persirgtas miokardo infarktas, širdies ydos taip pat gali būti galvos smegenų insulto priežastimi. Cholesterolis - pastovus jo padidėjimas kraujuje didina aterosklerozės, pagrindinio veiksnio, kuris gali sukelti išeminę širdies ligą ir insultą, išsivystymą. Kraujo lipidų pageidautini ir rizikingi dydžiai parodyti 2 lentelėje. Antsvoris - apsunkina širdies ir kitų vidaus organų veiklą, didina šansą susirgti cukralige. Esant antsvoriui būtina keisti mitybos režimą, daugiau judėti. Išeminio insulto profilaktika:

· palaikyti arterinį kraujo spaudimą nurodytose normos ribose;

· atsisakyti rūkymo ir saikingai vartoti alkoholį;

· kontroliuoti ir palaikyti normos ribose gliukozės kiekį kraujyje;

· kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti cholesterolio kiekį kraujyje;

· nepersivalgyti, valgyti įvairų maistą;

· stengtis išlaikyti fizinį aktyvumą, daugiau judėti;

· profilaktika vaistais: aspirinas, klopidogrelis, tiklopidinas, dipiradamolis kartu su aspirinu, varfarinas. Kiekvienas iš šių medikamentų turi savo pranašumus ir savo trūkumus, todėl kokį medikamentą ar jų kombinaciją pasirinkti profilaktiniam gydymui, nusprendžia gydytojas kartu su pacientu.

Pirmieji galimo ūmaus galvos smegenų insulto simptomai. Staiga atsiradęs veido raumenų paralyžius (asimetrija), jėgos netekimas rankose ir kojose, vienoje arba abiejose kūno pusėse. Dalies arba visos kūno pusės pakitęs (sumažėjęs ar padidėjęs) jutimas. Staigus apakimas arba staigus regėjimo susilpnėjimas viena arba abiejomis akimis. Sutrikęs sugebėjimas suprasti kalbą arba kalbėti. Staiga atsiradęs galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas arba netikėtas nugriuvimas. Rijimo sutrikimas arba springimas. Staiga atsiradęs (paprastai stiprus) galvos skausmas.

Veiksmai įtarus ar nustačius pirmuosius galimo ūmaus galvos smegenų insulto simptomus:

– kuo skubesnis greitosios medicininės pagalbos brigados iškvietimas;

· negaišti laiko bandant susisiekti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu;

· nerekomenduojama patiems vežti nukentėjusiojo, kadangi tai gali būti nesaugu;

· iki transportavimo rūpestinga namiškių priežiūra: suteikti nukentėjusiam patogią gulimą padėtį, nuraminti, apsaugoti nuo galimo užspringimo vėmimo metu, stebėti dėl galimo kvėpavimo sutrikimo, esant reikalui palaikyti atvirus kvėpavimo takus;

· kuo skubesnis, saugus paciento transportavimas į ligoninę – specializuotą centrą, kuriame galima bet kuriuo paros metu atlikti reikalingą tyrimą ir trombolizę (Vakarų Lietuvoje tokia specializuota pagalba teikiama tik Klaipėdos ligoninėje);

– ligoninės priėmimo skyriaus išankstinis informavimas apie transportuojamą pacientą.

Insulto diagnostikos ir gydymo principai:

1. Gydymas ligoninėje, kurioje yra šiuolaikinės diagnostinės technologijos: daugiapjūvė kompiuterinė tomografija, branduolių magnetinis rezonansas, angiografija, kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, klinikinis ir biocheminis kraujo ištyrimas bei kiti būtini tyrimai;

2. Gydymas specializuotame insultų skyriuje su kvalifikuotu, patyrusiu, aprūpintu reikiamomis gydymo, slaugos ir pacientų stebėjimo priemonėmis medicinos personalu;

3. Kompleksinis pacientų, sergančio insultu, gydymas, kuriame dalyvauja daugelio specialybių gydytojai: neurologai, radiologai, anesteziologai reanimatologai, neurochirurgai, kraujagyslių chirurgai, vidaus ligų gydytojai, kardiologai, reabilitologai ir kiti specialistai. Pacientams kartu su medikamentiniu gydymu gali būti atliekamas ir operacinis gydymas, nuo pirmos gydymosi dienos pradedama ankstyvoji reabilitacija;

4. Užtikrinamas pacientų tęstinis gydymas ir reabilitacija specializuotame reabilitacijos persirgus galvos smegenų insultu skyriuje;

5. Visi insulto diagnostikos ir gydymo principai Vakarų Lietuvos krašte yra įsisavinti ir taikomi tik Klaipėdos ligoninėje, pradedant paciento ištyrimu, trombolizės atlikimu ar kitu medikamentiniu gydymu, pagal reikalą operacinio gydymo pritaikymu, pirmine ir antrine specializuota reabilitacija.

Klaipėdos ligoninės pasiruošimas išeminio insulto gydymui ir rezultatai: 1994 m. įkurtas specializuotas insultų skyrius. Iki 76 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, susirgusių insultu, gydomi šiame specializuotame skyriuje;

1995 m. Klaipėdos ligoninė, kartu su Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutu pradėjo vykdyti kompleksinę galvos smegenų insulto profilaktikos ir kontrolės programą;

1998 m. įkurtas 15 lovų reabilitacijos persirgus galvos smegenų insultu skyrius;

2005 m. pradėtas išeminio insulto gydymas trombolize;

2006 m. pradėtas operacinis išeminio insulto gydymas;

2006 m. reabilitacijos persirgus galvos smegenų insultu skyrius išplėstas iki 30 lovų;

Kasmet Klaipėdos ligoninėje nustatoma ir gydoma apie 480 naujų insulto atvejų. Ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad pacientų, gydytų Klaipėdos ligoninės Insultų skyriuje nuo galvos smegenų insulto, rezultatai nuolat gerėja. Apie tai liudija mirštamumo rodiklio sumažėjimas nuo 35 proc. (1995 m.) iki 15,9 proc. (2005 m.).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.