Antrasis euro įvedimo šturmas bus surengtas, kai neliks abejojančiųjų šio proceso sėkme
Nors kai kurių ekspertų vertinimu formalių kliūčių įsivesti eurą Lietuvoje gali nelikti jau 2008-aisiais, vargu ar tai bus bandoma padaryti.
„Lig šiol mūsų siekis tapti visaverčiais euro zonos nariais buvo daugiau vienpusis. Kol nesulauksime aiškaus signalo, kad ten esame laukiami, bandyti gauti atitikimo Mastrichto kriterijams įvertinimą ir erzinti žmones nėra prasmės”, – vakar sakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Scenarijus rašo energetikai
Vakar SEB Vilniaus banko ekspertų pateiktoje šalies makroekonomikos apžvalgoje teigiama, kad infliacijos lygis ir ateityje greičiausiai bus vienintelė aplinkybė, galinti sutrukdyti įvesti eurą. Šio banko vyriausiosios analitikės Algės Budrytės manymu, didžiausią įtaką infliacijai keletą artimiausių metų turės dujų ir naftos kainų pokyčiai.
„Mūsų skaičiavimais, vien dėl dujų ir naftos kainų pokyčių vidutinė metinė infliacija, matuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, gali svyruoti nuo 3,1 iki 5,5 proc. 2007 metais ir nuo 2,4 proc. iki 3,0 proc. 2008-aisiais. Iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad tai tikrai nedaug, ir teoriškai Lietuva turi vilčių įsivesti eurą jau nuo 2009-ųjų. Visgi labiausiai tikėtina, kad nei kitais metais, nei 2008-aisiais mūsų šaliai nepavyks atitikti Mastrichto kriterijaus”, – prognozavo A.Budrytė.
Analitikė pastebėjo, kad defliacinės tendencijos Lietuvoje baigėsi prieš porą metų pradėjus sparčiai kilti pasaulinėms naftos kainoms, kurios pasiekė neregėtas aukštumas šių metų liepą. Rusija nuo 2005-ųjų pradėjo pastebimai branginti mūsų šaliai dujas ir žada tokios politikos laikytis ateityje. Kadangi būtent gamtinės dujos ir žalia nafta lėmė maždaug trečdalį šį spalį užfiksuotos 3,5 proc. vidutinės metinės infliacijos, pirminės energijos išteklių brangimas kurį laiką leis tik svajoti apie eurą.
Pasak A.Budrytės, guostis galima tuo, kad ateityje naftos ir dujų poveikis infliacijai veikiausiai silpnės.
„Palyginti su ateinančiais metais, 2008-aisiais laukiame pastebimai mažesnio naftos ir dujų kainų procentinio pokyčio. Tai lemia vadinamasis aukštos statistinės bazės efektas. Visgi būti ramiems, jog Lietuva atitiks Mastrichto infliacijos kriterijų, negalima, nes jis taip pat kinta priklausomai nuo padėties visose 25 ES šalyse”, – aiškino A.Budrytė.
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė realiausia euro įvedimo data nurodė 2012-uosius ar metus anksčiau. Ji spėjo, kad anksčiau siekti narystės euro zonoje sutrukdys tiek objektyvios aplinkybės, tiek tradiciniai politikų populistiniai žaidimai rinkimų išvakarėse, paprastai didinantys infliaciją.
Bankininkai – nuosaikūs
Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas taip pat pripažino, kad Lietuva galėtų įvykdyti Mastrichto kriterijus jau 2008 metų pabaigoje.
„Labai gražiai susiklosčius situacijai, euras galėtų būti įvestas 2009 metais, tačiau realiausias laikas, manau, yra 2010-2011 metai”, – vakar sakė R.Šarkinas.
Jis prognozavo, kad kitais metais infliacija šalyje gali siekti apie 4-4,5 proc., o 2008 metais – 2,3-2,4 proc. ir tuomet greičiausiai atitiktų Mastrichto kriterijų.
„Aišku, kad kitais metais infliacija bus didesnė nei šiemet ir infliacijos kriterijaus neįvykdysime. Tai lems keli faktoriai – pirmiausia du kartus didės dujų kainos – nuo sausio ir nuo liepos, kai kurios valstybės reguliuojamos kainos, bus didinami tabako akcizai. Vėlesniais metais infliaciją taip pat lems akcizų didinimas, svarbu, kaip bus vykdomas biudžetas, kiek augs atlyginimai”, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Klausiamas, kada galėtų būti kreipiamasi į Europos Komisiją ir Europos centrinį banką su prašymu įvertinti Lietuvos pasirengimą narystei euro zonoje, Lietuvos banko valdybos narys Darius Petrauskas teigė, kad tai bus padaryta tuomet, kai bus visiškai aiškiai išreikšta palanki šį sprendimą priimsiančių institucijų pozicija.
„Po pirmojo nesėkmingo bandymo įsivesti eurą nepatenkintos liko abi pusės. Kadangi nuotaikos po referendumų dėl ES Konstitucijos priėmimo buvo ganėtinai negatyvios, greičiausiai buvo tikimasi, kad Lietuva apskritai nesikreips su tokiu prašymu. Mes buvome atkaklūs, daug diskutavome ir nors teigiamo atsakymo nesulaukėme, daugelis dalykų tapo aiškesni, – sakė D.Petrauskas. – Akivaizdu, kad sprendimus priimančiose institucijose požiūris į formalius reikalavimus taip pat evoliucionavo. Mes sukūrėme tam tikrus precedentus ir iš tiesų aiškiau suvokiame, kokiomis sąlygomis gali būti duoti teigiami atsakymai. Kol to nebus, neverta šaudyti į judantį taikinį ir klaidinti žmonių”.
Laukimo taktika
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ramunė Zabulienė savo ruožtu teigė, kad sąlygas įsivesti eurą greičiausiai lems ne valdžios pastangos, o palankiai besiklostančios aplinkybės.
„Mūsų šalies ekonominė politika jau labai seniai pagrįsta fiksuotu valiutos kursu, todėl Lietuvos arsenale yra labai nedaug priemonių infliacijai suvaldyti. Tai visi žinojo ir būtent tai leido tikėtis šiek tiek tolerantiškesnio ECB požiūrio vertinant mūsų konvergencijos programą. Lietuvos ekonomika iš tiesų yra sveika, esame ištikimi kertiniams ekonominės politikos principams, todėl nėra prasmės mus palikti kitapus euro zonos durų. Yra tik kai kurie formalūs dalykai ir nenoras daryti net simbolines išimtis, kad kitos ES naujokės nepaprašytų dar daugiau”, – aiškino R.Zabulienė.
Lietuvos banko vadovai juokavo, kad papildomu stimulu siekti euro įvedimo greičiausiai taps noras nenusileisti tokius pat tikslus deklaravusiems estams.
Komentuodami, kodėl lig šiol Lietuvoje tokia didelė dalis visuomenės skeptiškai vertina sumanymą litą keisti euru, LB atstovai pastebėjo, kad tokia pozicija mažų mažiausiai nenuosekli ir nelogiška.
„Absoliuti dauguma žmonių teigiamai vertina Lietuvos narystę ES, džiaugiasi gaunama solidžia parama, tačiau balsuoja prieš eurą. Greičiausiai šį paradoksą lemia informacijos trūkumas ir baimė, kad ši pinigų reforma duos tokių pat neigiamų rezultatų, kaip ir ankstesnės. Tačiau ši padėtis palaipsniui keičiasi. Euro zonos šalyse gimę mitai apie išaugusias kainas ir kitas su euru sietas negatyvias permainas sklaidosi”, – sakė D.Petrauskas.