Vašingtono „Capitals” puolėjas Dainius Zubrus puikiai pradėjo 2006-2007 metų sezoną ir gali po kelerių metų pertraukos vėl kovoti atkrintamosiose varžybose. Tiesa, puolėjui net ir po pavasarį atliktos operacijos bei ilgos reabilitacijos tenka rungtyniauti kenčiant didelį kelio skausmą.
Šis NHL sezonas Dainiui Zubrui prasidėjo labai sėkmingai. Per pirmąsias 29 rungtynes puolėjas pelnė 13 įvarčių ir atliko 16 rezultatyvių perdavimų. Tai yra bene geriausia sezono pradžia per visą jau 10-ą sezoną besitęsiančią puolėjo karjerą už Atlanto. „Capitals” taip pat rungtyniauja gana sėkmingai ir kovoja dėl vietos pirmajame Rytų konferencijos aštuntuke bei kelialapio į atkrintamąsias varžybas. Sužaidus trečdalį 2006-2007 metų sezono atrodo, kad galimybė po kelerių metų pertraukos grįžti į atkrintamąsias varžybas yra tikrai reali.
Dukrai rinko trumpą vardą
Kol kas D.Zubrui tenka rungtyniauti kenčiant kelio skausmą. Puolėjui dar balandžio mėnesį buvo atlikta sudėtinga operacija, treniruotis jis pradėjo tik prieš pat šio sezono pradžią, bet skausmai vis tiek nedingo. Lietuvis priverstas kasdien gerti vaistus nuo skausmo, kartais prireikia ir papildomos vaistų injekcijos. Kojos skausmai gerokai temdo sėkmingą sezono pradžią, tačiau ledo ritulininko šeimoje nutiko ir džiaugsmingas įvykis: lapkričio 22 dieną D.Zubraus gyvenimo draugė Nathalie Sanschagrin pagimdė 4 kg svorio, 54 cm ūgio mergaitę, kuriai buvo duotas Emmos vardas. Ledo ritulininko šeimoje taip pat auga 4 metų sūnus Tomas.
– Dainiau, ar iš anksto žinojai, kad gims mergaitė?
– Tai žinojau dar vasarą. Patys klausėme daktaro.
– Kaip brolis sutiko seserį?
– Pripirkome knygučių, paaiškinome, kad turės seserį. Jis jos labai laukė. Dabar prieina, pakalbina, tik nesupranta, kodėl sesuo su juo nekalba.
– Kaip išrinkote Emmos vardą?
– Rinkome taip pat, kaip ir sūnui. Reikia, kad jis būtų lengvai ištariamas ir Lietuvoje, ir prancūzakalbėje Kanados dalyje (Natalie gimtinėje, pora turi namą Monrealyje), ir JAV. Be to, man ilgi vardai nepatinka. Užteks dukrai sunkumų ir dėl pavardės. Kiekvieną kartą ją pasakiusi turės dar ir paraidžiui kartoti.
Vašingtone viskuo patenkintas
– Kaip vertini savo sezono pradžią?
– Sezono pradžia man susiklostė gerai. Prieš sezoną mažai čiuožiau, kelią skauda, todėl atsižvelgdamas į aplinkybes savo sezono pradžią vertinu gerai.
Mūsų komanda šį sezoną yra daug geresnė nei praeitą, atėjo pora naujų žaidėjų, įsigijome gerą gynėją. Komanda pagerėjo. Mes jau praeito sezono antrą pusę žaidėme neprastai, o vasarą dar sustiprėjome. Visi kalbame tik apie viena – norime patekti į atkrintamąsias varžybas. Dabar NHL galime laimėti prieš bet kurį varžovą. Ypač jei visi žaidėjai žaistų taip, kaip gali. Būna, kad pralaimime, tačiau šį sezoną nugalėjome ir daug stiprių komandų.
– Ko trūksta „Capitals”, kad rezultatai būtų dar geresni?
– Ne itin gilinuosi į šiuos dalykus. Tuo turi užsiimti treneriai ir vadybininkai. Jie ieško žaidėjų, jei nusprendžia, kad mums kažkurioje pozicijoje jų trūksta. Gal mūsų komandai trūksta patirties, bet ji ateina su laiku. Reikia žaisti kuo daugiau rungtynių ir stengtis laimėti.
– Ar esi patenkintas savo padėtimi klube? Tenkina tau skiriamas žaidimo laikas, kiti dalykai aikštėje ir už jos ribų?
– Su klubo vadovais, treneriu ir žaidėjais sutariu normaliai. Galime aptarti bet kokius reikalus. Komanda yra tikrai labai draugiška. „Capitals” klube esu viskuo patenkintas.
– Gal turi kokių nors lengvatų dėl skaudamos kojos?
– Kiekvieną varžybų dieną žaidėjai rytais eina 15-20 min. čiuožti. Man pasakyta, kad į šiuos užsiėmimus galiu neiti, jei jaučiu, kad man jų nereikia. Man koja artėjant vakarui vis labiau ima skaudėti, todėl padarau keletą pratimų, pats rengiuosi varžyboms.
Jei būna labai sunki treniruotė, juntu, kad kelį pradeda labai skaudėti, galiu atsiprašyti ir pasitraukti iš treniruotės. Treneris žino, kad traumuotas žaidžiu daug varžybų, nesimuliuoju, man tikrai skauda.
– Šį sezoną esi „Capitals” kapitono asistentas. Ką pačiam reiškia ta A raidė ant marškinėlių?
– Kapitono asistento pareigos reiškia, kad treneris tave vertina kaip vieną iš lyderių, kartais reikia pakalbėti su žaidėjais. Nejaučiu, kad būtų atsiradę kokių nors naujų pareigų ar psichologinio spaudimo. Tiesiog dabar per varžybas dažniau kalbu su teisėjais, jei būna kokių nors ginčytinų situacijų, prireikia kažką išsiaiškinti. Gal kapitono asistento vardas prideda pagarbos iš kitų pusės, tačiau tai tikrai neturi įtakos mano žaidimui.
– Žaidi kartu su vienu geriausių pasaulio žaidėjų – rusu Aleksandru Ovečkinu. Ką gali apie jį pasakyti?
– Suprantame vienas kitą gana gerai, tačiau dar reikia daug ką tobulinti. Jis yra labai geras žaidėjas, bet vienas 2-3 varžovų nuolat neįveiks, turi labiau naudotis kitais penketo žaidėjais. Jis dar yra jaunas, bet jau pripratęs prie NHL stiliaus, žino, kad ypač žaidžiant išvykoje su mumis žais geriausi varžovų žaidėjai, todėl reikia naudotis vienas kito pagalba. Su A.Ovečkinu dabar gyvename kartu, kai vykstame žaisti varžybų į kitus miestus. Jis buvo kelis kartus pas mane svečiuose, bendraujame normaliai.
Tikslas – taurė
– Lietuvoje buvai išrinktas geriausiu spalio mėnesio sportininku. Ką apie tai manai?
– Malonu. Girdėjau apie tai, nors nežinau, kaip sekasi kitiems mūsų šalies sportininkams. Gerai vien tai, kad žmonės Lietuvoje nepamiršo ledo ritulio. Jei prisimena ledo ritulininkus, tai jau yra gerai.
– Vasarą į Vašingtoną persikėlė krepšininkas Darius Songaila. Gal teko su juo bendrauti?
– Buvome su juo susitikę. Kai sužinojau, kad jis atvyksta į Vašingtoną, susisiekiau su „Wizards” atstovais ir vieną dieną užsukau į jų rūbinę. Taip susipažinome prieš porą mėnesių, apsikeitėme telefonų numeriais. Darius sakė, kad mielai apsilankytų ledo ritulio varžybose. Vėliau jam atliko operaciją, jis ilgai buvo namie. Prieš keletą dienų mačiau Darių arenoje sportuojantį. Šį sezoną tikrai nueisiu pažiūrėti, kaip jis žaidžia.
– Turi Žydrūno Ilgausko marškinėlius. Gal su juo palaikai ryšį?
– Seniai jau nekalbėjome, tačiau susiskambinsime, kai jo komanda atvažiuos į Vašingtoną. Tik nežinau, ar pats tuo metu nebūsiu išvykęs kur nors kitur žaisti rungtynių. Dažniausiai būna taip, kad mes žaidžiame išvykoje, kai „Wizards” – namie.
– Kad ir kaip norėtum su „Capitals” patekti į atkrintamąsias varžybas, lietuviai nepiktai linki, kad į jas nepatektumėte ir pats galėtum atvykti vėl padėti Lietuvos rinktinei per pasaulio I diviziono čempionatą.
– Mano tikslas yra patekti į NHL atkrintamąsias varžybas ir laimėti Stanlay taurę. Tačiau jei į atkrintamąsias varžybas nepatektume ir mano kelis leistų žaisti, su malonumu atvažiuočiau į Lietuvos rinktinę.
– Teko girdėti, kad žadi atsiųsti labdaros Lietuvos ledo ritulininkams.
– Kalbuosi su firma, kuri man gamina ledo ritulio lazdas. Deruosi, kad kuo palankesne kaina parduotų lazdų ir jas būtų galima išsiųsti į Lietuvą. Manau, viskas pavyks.
– Po šio sezono baigsis tavo kontraktas su „Capitals”. Ar jau turi ateities planų ateities?
– Mane Vašingtone viskas tenkina, gerai sutariu su treneriais, žaidėjais, klubo atstovais. Ar liksiu čia, ar ne, parodys laikas. Kalbėjau su klubo vadovu. Jis sakė, kad nori pradėti derybas dėl kontrakto pratęsimo. Tačiau skubėti dar nereikia, yra laiko. Jei iki liepos mėnesio nepratęsiu kontrakto su „Capitals”, galėsiu derėtis su bet kuriuo kitu klubu. Galiu atsidurti bet kur, tačiau pinigai nebus pats svarbiausias dalykas. Negaliu sakyti taip, kad eisiu ten, kur duos daugiausiai pinigų. Kur bus patogiausia man, mano šeimai, ten ir būsiu. Noriu pasirašyti kontraktą ilgesniam laikui, tikrai ne metams ir ne dvejiems. Kiti 3-4 metai turėtų būti geriausi per mano karjerą, reikia tai įvertinti. Norėčiau pasirašyti kontraktą 4-5 sezonams su komanda, galinčia kovoti dėl Stanlay taurės.