Ukrainos politikai nesutaria, ar jau reikia išsiaiškinti visuomenės požiūrį į galimą šalies narystę NATO
Ukrainos politikai, nesutariantys, kokia turėtų būti šalies politinė orientacija, stojo į naujas kautynes. Šį kartą ietys laužomos dėl referendumo, kuriame visuomenė turėtų pareikšti savo požiūrį į galimą Ukrainos narystę Šiaurės Atlanto gynybos organizacijoje.
Integracijos į Vakarų ekonomines ir gynybines struktūras entuziastas prezidentas Viktoras Juščenka teigia, kad tokį referendumą rengti dabar nėra prasmės, nes Kijevas jokio pakvietimo dar negavo. V.Juščenkos oponentai tuo tarpu skuba surengti balsavimą, nes žino, kad dauguma Ukrainos žmonių dabar nepritaria šalies narystei NATO.
Kaltinimai VRK
V.Juščenka praėjusią savaitę dar kartą pareiškė, kad referendumas artimiausiu metu nebus rengiamas. Jo oponentai, tarp kurių dominuoja prorusiška Regionų partija (RP), vadovaujama premjero Viktoro Janukovičiaus, pasiduoti neketina.
RP užsipuolė ne tiek prezidentą, kiek Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri esą žlugdanti referendumo surengimą. Parašai dėl jo surengimo pradėti rinkti šių metų pradžioje. Iki kovo 1-osios buvo surinkta daugiau kaip 4 milijonai parašų (tokio kiekio pakanka referendumui surengti). Tačiau VRK paskelbė, kad daug parašų buvo suklastota.
VRK turėjo dar vasarą oficialiai paskelbti, ar surinktų parašų pakanka referendumui surengti, bet sprendimo nėra iki šiol. RP kreipėsi pagalbos į Temidės tarnus. Kijevo Pečiorų rajono teismas gruodžio 11-ąją įpareigojo VRK per dvi savaites susumuoti balsų rinkimų rezultatus ir paskelbti savo išvadą.
Kryme – balsavimas
Kol Kijeve tęsiasi barniai, kitokie vėjai pučia Kryme, kur dauguma gyventojų – rusakalbiai. Ukrainos narystės NATO priešininkai praėjusį šeštadienį paskubomis surengė referendumą, kurį stojimo į Aljansą entuziastai pavadino grubiu farsu.
Balsavimo biuleteniuose buvo vienas klausimas: „Ar pritariate prezidento V.Juščenkos politikai, kuria siekiama, kad Ukraina įstotų į NATO?” Visuomenės apklausų ekspertai teigia, jog klausimas suformuluotas taip, kad kuo daugiau rinkėjų pasisakytų „prieš”.
Didžioji dauguma pusiasalio gyventojų, svajojančių vėl patekti į Rusijos glėbį, yra kategoriškai prieš Ukrainos narystę NATO. Tai paliudijo ir dramatiški praėjusios vasaros įvykiai, kai buvo ketinta pusiasalyje surengti bendras Ukrainos ir NATO pratybas.
Aljanso priešininkai taip įnirtingai persekiojo Aljanso kariškius, atvykusius į pusiasalį, kad jiems neliko nieko kito, kaip susikrauti daiktus ir išplaukti atgal. Pratybos buvo sužlugdytos. NATO priešininkai pasijuto visagaliai.
Tarptautinė žiniasklaida tada pateikė daug faktų, kad prieš NATO nukreiptoje akcijoje aktyviai dalyvavo Kryme dislokuoto Rusijos karo laivyno kariškiai ir jų šeimų nariai.
Pagal tarpvalstybinę sutartį Rusijos karo laivynas galės turėti savo bazę Sevastopolyje iki 2017 metų. Šią sutartį pasirašė buvęs prezidentas Leonidas Kučma.
Visuomenė dar nepasirengusi
Visuomenės apklausos liudija, kad tik maždaug 25 proc. gyventojų dabar pasisako už Ukrainos narystę NATO, o dauguma tam nepritaria. Todėl suprantama, kad prezidentas V.Juščenka referendumo šiuo klausimu šiuo metu nenori. Jis ne kartą sakė, kad „ukrainiečiai psichologiškai tam dar nepasirengę”.
Tai Ukrainos lyderis konstatavo ir praėjusią savaitę Taline, kur viešėjo su oficialiu vizitu. „Visiškai nepritariu idėjai dabar surengti referendumą šiuo klausimu, tai – pernelyg ankstyva idėja; referendumas neduotų gerai apgalvoto atsakymo”, – Estijos sostinėje kalbėjo V.Juščenka.
Prezidentas turi vilčių
Premjeras V.Janukovičius, neseniai viešėjęs Vašingtone su oficialiu vizitu, paklaustas apie jo šalies narystės NATO perspektyvas, irgi atsargiai kalbėjo, kad „ukrainiečiai dar nepriėmė istorinio sprendimo, su kuo jiems susieti savo likimą”.
V.Juščenka savo ruožtu nurodė, kad kol kas nekeliamas klausimas, ar Ukraina stos į NATO, ar ne. „Šiandien gali būti kalbama tik apie tempą, kuriuo vyktų šis procesas, jeigu mūsų šalis gautų pakvietimą stoti į Aljansą”, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Juščenka tikisi, kad jo tautiečių požiūris į NATO per kelerius metus pasikeis. Visuomenės informavimui apie Aljanso tikslus ir uždavinius Ukraina skiria vis daugiau lėšų. Pradėtas leisti didelės apimties žurnalas, kuriame aiškinama, kodėl NATO kaip politinė ir karinė organizacija yra reikalinga dramatiškai besikeičiančiame pasaulyje.
Jeigu Ukrainos narystės NATO priešininkams vis dėlto pavyktų ateinančiais metais surengti referendumą, kurio rezultatai niekam nekelia abejonių, šalies dreifavimas Vakarų gynybinių struktūrų link sustotų ilgam – kitas referendumas galėtų būti surengtas tik po trejų metų.
Grėsmė šalies vientisumui
Po „oranžinės revoliucijos”, kuri 2004-aisiais baigėsi V.Juščenkos ir jo šalininkų pergale, Vakarams susidarė įspūdis, kad antroji pagal didumą slavų valstybė galutinai pasirinko savo kelią – Vakarų link.
JAV prezidentas Džordžas V.Bušas ne kartą prasitarė, kad iki jo antrosios kadencijos pabaigos Ukraina sulauks pakvietimo jungtis prie Aljanso. Bet įvykiai Kijeve tokius planus sujaukė.
„Oranžinės revoliucijos” lyderiai per metus galutinai susipyko, o į valdžią atėjo RP, kurios vadovą V.Janukovičių V.Juščenka buvo priverstas paskirti vyriausybės vadovu. Tarp prezidento ir premjero vis didėja konfrontacija, kuri, apžvalgininkų nuomone, gali valstybę įstumti į chaosą, nes abi stovyklos yra vienodai pajėgios.
Dar tuo metu, kai visus valdžios svertus centre turėjo „oranžiniai” politikai, rytinių sričių, kuriose dominuoja rusakalbiai, vadovai ėmė grasinti, kad jeigu Kijeve bus nuspręsta stoti į NATO, jie atsiskirs nuo Ukrainos ir paskelbs regiono nepriklausomybę.
Kai Rygoje lapkričio pabaigoje vyko Aljanso aukščiausio lygio susitikimas, jame buvo tik deklaruota, kad „NATO durys Ukrainai, kaip ir kitoms kandidatėms, yra atviros, tik jeigu ukrainiečiai to panorės”.
Kol kas jie tokio noro neturi.