Klausimas, kas grasina Albinui Januškai – baltarusių KGB ar ufonautai, kol kas be atsakymo. Ar valstybė turėtų jį saugoti, penktadienį posėdžiavęs Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) prie vieningos išvados nepriėjo, todėl rytoj planuoja tęsti diskusijas kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK).
Stebint, kas darosi kaimyninėje valstybėje ir teturint ribotą informacijos kiekį, žinoma, nederėtų atmesti, kad garsiausiam Lietuvos „pilkajam kardinolui”, minimam ir Baltarusijos kontekste, gali grėsti koks pavojus. Tačiau paskutinių mėnesių įvykių seka neleidžia atmesti ir versijos, kad tai gali būti ir eilinė reklaminė akcija bandant sureikšminti vieną asmenį, kurio „valstybininko” aureolę be konkrečių argumentų kažkodėl beatodairiškai gina net Prezidentas, o premjeras jį pasiskyrė savo patarėju. Po to, kai A.Januška pareiškė, kad Lietuvoje įtaką daro net ufonautai, kas galėtų paneigti, kad gal šįsyk A.Januškai kyla pavojus ne nuo Minsko pusės, o iš kosmoso?
Šauksmas – gelbėkit, baltarusių KGB puola A.Janušką, pasigirdo po to, kai Seime jau dukart buvo daugiau balsuojančiųjų už išvadas dėl Valstybės saugumo departamento veiklos nei remiančiųjų „valstybininkų” išsišokimus bandant visais įmanomais būdais kompromituoti kitaminčius. Jei grėsmė A.Januškai būtų reali, turėtų būti ir koks realus to įrodymas. Tačiau po konfidencialaus klausimo svarstymo Seimo komitete viešai paskleisti A.Janušką demonizuojantys akcentai – be atsakymų į elementarius klausimus. Ar informacija apie grėsmę – konkreti specialiųjų tarnybų atmintinė ar tik kažkieno insinuacijos? Kas kreipėsi dėl apsaugos ir kodėl tai svarsto Seimas, o ne institucijos, turinčios tam įgaliojimus? Ar Baltarusija oficialiai kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu, o gal sužinota, jog ji ketina kreiptis į Interpolą? Minimos Baltarusijos specialiosios tarnybos, neva todėl ir keliamas klausimas dėl fizinės apsaugos. Tačiau jei turima žinių apie slaptą ataką, vargu ar kontratakos metodai svarstytini Seimo komitete, o ne kitose kur kas mažiau viešose institucijose ir ką tai turi bendra su prarastu diplomatinės neliečiamybės statusu?
A.Januška minimas Baltarusijoje tiriamoje byloje dėl mėginimų įvykdyti valstybinį perversmą. Rusijos televizijos buvo paskelbusios neva A.Januškos pokalbius apie svarstymus nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį. Baltarusijos KGB teigia išsiaiškinusi, kad JAV kongresas skyrė 400 mln. dolerių nuversti A.Lukašenkai ir nemaža jų dalis į Baltarusiją pateko per Lietuvą. Tačiau kodėl tik dabar, o ne pavasarį, po tokių pavojų galėjusių sukelti pareiškimų, susirūpinta A.Januškos apsauga? Arba kodėl Baltarusija nepuolė savo nedraugo, kai jis jau buvo praradęs diplomatinę neliečiamybę, bet dar ir nebuvo premjero patarėjas? Dabar neva A.Januškos ramybę siūloma keisti į Lietuvoje sulaikytą šnipinėjimu prieš Lenkiją įtariamą Sergejų Moničių. Žinoma, čia gali būti tiesos, antra vertus, kas galėtų paneigti, kad, anot URK nario Audronio Ažubalio, šia akcija tenorima įtikinti, kad NSGK išvados apie kai kurių asmenų korupcinius ryšius negali atitikti tikrovės, nes su tuo asmeniu kovoja pats Baltarusijos diktatorius.
Kai kurie informuoti politikai paslaptingai sako, kad A.Januška vertas ordino. Tačiau negi slaptas valstybės misijas atliekantys asmenys užimtų tokias aukštas ir matomas pareigas, kokias užėmė ir tebeužima A.Januška? Antra vertus, gal mažiau kiltų įtarimų, ar apsaugos prašymas nėra tik viešųjų ryšių akcija, jei ne gėdinga istorija, kai buvo pareikšta, kad yra ženklų, jog Baltarusija neduos sutikimo priimti Minske ambasadoriauti A.Januškos bendražygio, buvusio užsienio reikalų ministro A.Valionio. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad po Seimo komiteto pritarimo jo kandidatūrai, Baltarusija net nebuvo paprašyta agremano.
Kai tiek blefo ir desperatiškų bandymų po valstybės paslaptimi ir VSD vadovo A.Pociaus valdymo metodų šydu paslėpti, matyt, tikrai gyvybiškai svarbią (valstybei ar atskiroms personoms?) informaciją, gali nutikti, kad ir iš tiesų rimta grėsmė bus palaikyta ufonautų žaidimais.