Po Konstitucinio Teismo nutarimo, iš esmės atėmusio iš emigrantų teisę į dvigubą pilietybę, JAV lietuviai pasijuto atstumti
Praėjusią savaitę Seime dirbusios Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose daugybę kartų skambėjo išeivijos atstovų skundai dėl situacijos, kuri susiklostė po Konstitucinio Teismo nutarimo, atėmusio iš emigrantų teisę į dvigubą pilietybę.
Tik nedaugelis Lietuvos politikų linkę atmesti priekaištus, jog valstybė pademonstravo abejingumą savo tautiečiams, bei teigia, kad patys užsienio lietuviai, norėdami tapti Lietuvos piliečiais, turėtų nepagailėti už tai atsisakyti savo privilegijų užsienyje.
Nutarimas sukrėtė emigrantus
Pasak komisijos pirmininkės parlamentarės Laimos Mogenienės, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris panaikino dvigubos pilietybės įgijimo galimybę lietuvių kilmės asmenims, sukrėtė lietuvius ir jų palikuonis, gyvenančius tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Šių metų lapkričio 13 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, jog Pilietybės įstatyme lietuvių kilmės asmenims padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę prieštarauja Konstitucijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ligšiolinis teisinis reguliavimas sudarė prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, o plačiai paplitusiu reiškiniu.
Prieštaraujančia Konstitucijai tuomet pripažinta ir Pilietybės įstatyme įtvirtinta nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. Šis Teismo nutarimas praktiškai užkirto kelią užsienyje gyvenantiems lietuviams ir jų vaikams pretenduoti į Lietuvos pilietybę, kol neatsisakys turimos užsienio valstybės pilietybės.
Rūpinasi bevizio režimo įvedimu
Kaip teigia JAV lietuvių bendruomenės atstovas Rimtautas Marcinkevičius, galimybė vienu metu turėti dvi pilietybes „atskiria daugiau nei 400 tūkst. lietuvių nuo lietuvių tautos”. „Jūs turėtumėte padėti mums išlikti lietuviais išeivijoje, nes dauguma iš mūsų planuoja anksčiau ar vėliau sugrįžti į Lietuvą, – kreipdamasis į parlamentarus sakė jau nepriklausomybės metais į Pietų Kaliforniją emigravęs vilnietis R.Marcinkevičius.
Pasak komisijos pirmininkės nuo JAV lietuvių bendruomenės Dalios Puškorienės, dvigubos pilietybės klausimas svarbus ne tik patiems išeiviams. Kaip pavyzdį ji paminėjo JAV lietuvių pastangas pagreitinti JAV administracijos sprendimo dėl vizų režimo panaikinimo Lietuvos piliečiams priėmimą.
Kaip tvirtina kita JAV lietuvių bendruomenės atstovė Angelė Nelsienė, dvigubos pilietybės teisė lietuvių kilmės asmenims yra pagrįsta ir ekonomine nauda Lietuvai. „Daug lietuvių jau yra sugrįžę į Lietuvą su savo investicijomis, turi nekilnojamojo turto Vilniuje, Kaune ir kitur. Jie tikisi, kad tokiu būdu, įleisdami šaknis į ekonominį gyvenimą, taip pat patrauks ir savo vaikus bei anūkus domėtis Lietuva, kurie atvyks čia ir tęs šitą veiklą. Į Lietuvą kartu atkeliauja kapitalas ir kuriamos darbo vietos”, – teigia Amerikos lietuvė.
Mokestis – pilietybės atsisakymas
Seimo ir minėtos komisijos narys Arminas Lydeka tvirtina, kad dabar būtina sutelkti pajėgiausius teisininkus ir drauge diskutuoti bei ieškoti galimybių, kaip atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą pataisyti Pilietybės įstatymą, tačiau tuo pat metu išsaugoti ir galimybę „tam tikrais išimtiniais būdais žmonėms turėti dvigubą pilietybę”. Pasak A.Lydekos, tik tuomet, jeigu tokių galimybių nebūtų rasta, būtų sugrįžta prie anksčiau skelbtos idėjos rengti referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų įtvirtinta teisė lietuvių kilmės asmenims turėti dvi pilietybes. Kol kas, A.Lydekos teigimu, komisija referendumo idėjos neremia.
Net ir po Konstitucinio Teismo nutarimo dvigubos pilietybės idėjai nepritaria tik nedidelė dalis šalies politikų. Vienas jų – Egidijus Klumbys, teigiantis, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys socialine ir juridine prasme yra aukščiau už vien Lietuvos piliečiais esančius asmenis ir taip pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas.
„Pilietybė yra piliečio santykis su valstybe. Jeigu mes pagal Konstituciją esame lygūs, tai tas, kuris turi dvigubą pilietybę, yra kitokiuose santykiuose su valstybe – jis turi tam tikrą prioritetą, išskirtinumą. Pilietybė turi būti vertybė. Jeigu tu išvažiavai į kitą šalį ir tapai jai lojalus, sutvarkei savo santykius su ja, o po to nori vėl sugrįžti, už tai reikia mokėti. O tas mokestis yra užsienio šalies pilietybės atsisakymas”, – teigia E.Klumbys.
Gaila socialinių garantijų
Parlamentaras taip pat įsitikinęs, kad skundai, jog jaunoji išeivijos karta dabar bus atstumta nuo Lietuvos, yra perdėti. „Aš tikrai nesutiksiu, kad tai yra tragedija. Pirmiausia dėl to, kad iš karo metų emigracijos kartos į Lietuvą sugrįžo tik vienetai, daugelis jų kaip buvo, taip ir liko Amerikoje. O iš jų palikuonių dar mažiau sugrįš. Jeigu jie iš tikrųjų nori grįžti į tėvynę Lietuvą ir su ja sieti savo ateitį, tuomet viskas labai paprasta – atsisakai turimos pilietybės, atvažiuoji čia ir gauni be problemų Lietuvos pilietybę”, – aiškina Seimo narys.
Jis taip pat teigia manąs, kad emigrantai nesiryžta atsisakyti kitos pilietybės dėl Lietuvos pilietybės dėl to, kad nenori prarasti užsienyje turimų socialinių garantijų. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, o dabar advokatas Stasys Šedbaras tvirtina nematąs čia nieko smerktino.
„Man labiausiai skaudu dėl tų žmonių, kurie susirengę grįžti, kurie užsidirbo pensijas, kai kas gal jau susikrovė daiktus, ir dabar jie gauna smūgį žemiau juostos iš savo valstybės, kuri turi ypatingai globoti kiekvieną lietuvį”, – „Kauno dienai” sakė teisininkas.
Pasak S.Šedbaro, nėra gerai, kai Konstitucija dažnai kaitaliojama, tačiau „reikia atsižvelgti į tam tikras gyvenimo realijas” bei prisiminti, kad lietuvių tauta nėra didelė ir išsibarsčiusi po visą pasaulį, ir dėl to būtina rūpintis kiekvienu lietuviu.