Žemgrobiams – parlamentinis rentgenas

Kauno botanikos sode savavališkai žemę užgrobusiems profesoriams teks aiškintis Seime

Seime tarpžinybinė darbo grupė užsimojo išsiaiškinti, ar teisėtai per pastarąjį dešimtmetį žemėtvarkininkai dalijo žemę paupiuose, paežerėse ir miškų parkuose. Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai jau dabar abejoja, ar pavyks įvardyti ir nubausti bent vieną žemės dalytoją. Tačiau parlamentarai įsitikinę, kad ne mažiau svarbi yra ir moralinė atsakomybė. Tai akcentuojama vadinamajame Botanikos sodo profesūros skandale.

Mėgins įvardyti kaltuosius

Darbo grupę inicijavo Seimo Antikorupcijos komisija. „Mus šokiravo žiniasklaidos informacija apie išdalytas Nemuno ir kitų upių pakrantes, – sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. – Reikia kažką daryti, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba, švelniai tariant, miega, o jos panosėje neaiškiomis aplinkybėmis buvo išdalyta Lietuvos žemė”.

„Kauno diena” rašė, kad per kelerius metus Lietuvoje buvo išdalyta 96 proc. Nemuno pakrančių. Panaši situacija yra ir prie Neries, Dubysos, kitų Lietuvos upių.

„Turime bent įvardyti, kas yra kaltas, kodėl tam tikrais atvejais žmonėms nebūdavo sugrąžinta istorinė jų žemė, o vėliau ji atitekdavo iš kitos vietos žemę persikėlusiems asmenims”, – sakė R.J.Dagys.

Komisiją pasiekė gausybė pranešimų apie panašius atvejus, todėl, parlamentaro R.J.Dagio žodžiais, „tirti yra ką”. Į specialią darbo grupę yra pakviesti Generalinės prokuratūros, STT ir Vyriausybės atstovai. Galutinė jos sudėtis paaiškės trečiadienį.

Akiratyje – ir nebaigti tyrimai

Darbo grupė tirs ne tik galimus pažeidimus žemėtvarkininkams perkeliant žemes į kitas vietas, kiek jie patys yra įsigiję sklypų, bet ir mėgins sudėlioti taškus nebaigtuose tyrimuose.

Tarp tokių tyrimų atsidūrė vadinamasis Kauno botanikos sodo profesūros skandalas. „Jau anksčiau buvo tiriama, kaip Botanikos sodo teritorijoje iškilo privatūs namai, kuriuos pasistatė šviesuoliais laikomi žmonės, – kalbėjo R.J.Dagys. – Bet paaiškėjus savavališkai įrengtos tvoros istorijai, kurią paskelbė „Kauno diena”, įtikinti visuomenę, kad Lietuvoje su korupcija yra viskas gerai, būtų labai sudėtinga”.

„Kauno diena” rašė, kad dar prieš metus Kauno apskrities viršininko administracija įpareigojo 275-ąją statybos bendriją pašalinti tvorą.

Minėtos bendrijai priklauso Vytauto Didžiojo (VDU) ir Kauno medicinos universiteto profesoriai: buvę VDU rektorius V.Kaminskas, prorektorius J.Augutis, Kauno miesto tarybos narys A.A.Avižienis, Kauno klinikų generalinis direktorius J.Pundzius, istorikas E.Aleksandravičius, profesorius P.Zakarevičius, dar keliolika asmenų.

Apskrityje rengiamas skubus pasitarimas

Neskaidrių sandorių Botanikos sode peripetijas šiandien nagrinės ir Kauno apskrities administracija. „Kol kas negaliu pasakyti, koks bus priimtas sprendimas, bet į šią istoriją iš karto reagavome”, – tikino apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius.

Pasak jo, Žemės tvarkymo departamento ir Teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai šiandien tarsis, ką daryti su profesūros pastatyta tvora.

„Iš pradžių turime išsiaiškinti, ar įspėjimas perkelti tvorą buvo rekomendacinio, ar privalomojo pobūdžio”, – teigė R.Morkevičius.

Būtent Kauno apskrities administracija nepasirūpino, kad 275-oji bendrija grąžintų valstybinę žemę. Tai padaryti bendriją ji buvo įpareigojusi dar iki 2006 metų sausio 30 d.

Atsiriektos žemės gali būti daugiau

Profesūros bendrija buvo įregistruota 1994 metais. Tais pačiais metais VDU leista neterminuotai naudotis pustrečio hektaro sklypu, kuris anksčiau priklausė Botanikos sodui. Vienuolika mūrinukų iškilo 1996-2001 metais. Gali būti, kad tvora savavališkai buvo pastatyta prieš penkerius metus.

„Kauno dienos” žiniomis, bendrija šiuo metu rengia detalųjį planą siekdama įteisinti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypą. Sąlygas detaliajam planui rengti Kauno miesto savivaldybė bendrijai išdavė 2001 metais.

Tačiau gali būti, kad bendrija užėmė daugiau nei 33 arus valstybinės žemės. Bendras užimtas plotas gali viršyti 40 arų. Tačiau šią informaciją patvirtins arba paneigs papildomas tyrimas. Kauno apskrities viršininkas R.Morkevičius sakė dar negavęs raštų iš Seimo Antikorupcijos komisijos, kuri susidomėjo Botanikos sodo istorija.

Svarbus ir moralinis įvertinimas

Buvęs Kauno apskrities viršininkas, Seimo narys Kazys Starkevičius tiksliai neprisimena, kokiu būdu VDU profesūra išsidalijo Botanikos sodui priklausiusius sklypus. „Jei tuometiniai įstatymai nebuvo pažeisti, nieko čia nepadarysi, – sakė K.Starkevičius. – Žinoma, į istoriją įsivėlė iškilios asmenybės, bet galbūt sau pasidaryti išimtį reikėjo viešai”.

K.Starkevičiaus žodžiais, „jei mokai kitus, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs”. „Todėl didžiąja dalimi Botanikos sodo istorija susijusi su moraliniais dalykais”, – sakė K.Starkevičius.

Parlamentaras abejoja, ar Seime telkiama darbo grupė sugebės atskleisti įstatymams nusižengusius žemėtvarkininkus. „Bet ir moralinis įvertinimas bus naudingas ateičiai”, – teigė parlamentaras.

Darbo grupė sieks paviešinti žemėtvarkininkus, kurie buvo įsigiję ar ir šiuo metu valdo nemažai sklypų.

Prokurorai nenoriai raitojasi rankoves

STT direktoriaus pavaduotojas Žymantas Pacevičius abejoja, ar parlamentinei darbo grupei pavyks įvardyti visus kaltuosius, nes žemių dalybas yra itin sudėtinga ištirti. 2005 m. baudžiamąsias bylas STT iškėlė tik 3 žemėtvarkininkams.

Į specialią darbo grupę deleguoti atstovą nuo Generalinės prokuratūros generalinis prokuroras Algimantas Valantinas įpareigojo savo pavaduotoją Gintarą Jasaitį.

„Paskirsime konkretų žmogų, bet kol kas neįsivaizduoju, kaip darbo grupė dirbs”, – sakė G.Jasaitis. Pasak jo, prokuratūra viešąjį interesą gina tik tada, jei įstatymų pažeidimų neatstato įgaliotos institucijos. Tačiau paklaustas, kodėl prokuratūra negina viešojo intereso Kauno apskrityje, kaip su savavališkomis statybomis pamaryje kovoja Klaipėdos apylinkės prokuratūra (teismui jie pateikė keliasdešimt ieškinių), G.Jasaitis pasidarė sukalbamesnis.

„Kodėl Kauno prokurorai neina į teismus, reikia aiškintis kiekvienu konkrečiu atveju”, – sakė G.Jasaitis. Pagal įstatymus prokuratūra gali apskųsti sandorius ir juos panaikinti. Botanikos sodo istorijos medžiaga buvo perduota nagrinėti Generalinei prokuratūrai bei STT. Visuomenei iki šiol nežinomos trejų metų tyrimo išvados.

Kaune įžvelgia netvarką

Didžioji dalis pastarųjų mėnesių skandalų kilo Kaune. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R.J.Dagys teigė, kad nors Kaune valstybės valdymo administracinis aparatas yra vienas didžiausių, jame daugiausia ir netvarkos. „Antra vertus, komisija domisi ne tik Kaunu”, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, Kauno apskrities administracija nenoriai teikia duomenis, kiek sklypų yra arba buvo įsigiję patys žemės dalytojai. „Bet mes vis tiek sužinosime, ar teisėtai buvo kilojama žemė iš vienos vietos į kitą, natūra negrąžinant istorinių sklypų tikriesiems savininkams”, – sakė R.J.Dagys.

STT direktoriaus pavaduotojas Ž.Pacevičius sakė, kad Kauno skyriui tarnybos vadovybė didelių priekaištų neturi, esą pagal iškeltų baudžiamųjų bylų skaičių Kauno skyriaus agentai dirba efektyviausiai. „Bet yra tam tikrų sričių (medicina, žemėtvarka), kur norėtume aktyvesnio darbo”, – sakė Ž.Pacevičius.

Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis sakė, kad Kaunas išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų. „Bet tai gali būti susiję su tyrimų paviešinimu visuomenės informavimo priemonėse”, – sakė G.Jasaitis.

Deklaratyvus teisės aktų vertinimas

Jėgos struktūros akcentuoja, kad darbo grupei bus sunku nubausti kaltuosius, jei įstatymai nebuvo pažeisti. Būtent nepakankamą teisėkūros kontrolę akcentuoja STT.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą teisės aktus STT antikorupciniu požiūriu vertina tik nuo 2002 metų. „Tačiau Seimas mums pateikia ne visų įstatymų projektus, todėl gali būti, kad landos korupcijai paliekamos mums nepateiktuose įstatymuose, – sakė Ž.Pacevičius. – O jei įstatymai nebuvo pažeisti, kaltų asmenų nepavyks nubausti”.

Per 2006 metų pirmąjį pusmetį STT atliko 69 teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą, bet tai apie 25 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per pastaruosius dvejus metus Seimas priėmė apie 500 įstatymų.

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas priekaištus dėl įstatymų projektų nepateikimo laiko STT išsisukinėjimu nuo darbo. „Antra vertus, ši tarnyba neatlieka jau priimtų įstatymų stebėsenos, o labiausiai korupciją skatinantys įstatymai buvo priimti gerokai anksčiau”, – teigė V.Muntianas. Pasak jo, iki 2007 metų sausio vidurio Seimo kanceliarijoje pradės veikti teisininkų padalinys, kuris atliks įstatymų monitoringą ir siūlys, kaip juos tobulinti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.