Lietuvos akademinis jaunimas (ir ne tik) mielai švenčia iš Švedijos pas mus atkeliavusią Šventos Liucijos dieną. Ją paminėję kaimynai skandinavai pradeda laukti Kalėdų.
Kasmet gruodžio 13-ąją švedai švenčia Šv. Liucijos dieną. Pirmąkart ji paminėta 1764 metais, bet iki XX amžiaus dėl gyventojų migracijos ši tradicija Švedijoje nebuvo itin populiari. Dabar ją žino ir kitų šalių gyventojai.
Egzistuoja ne viena Liucijos šventės ištakų istorija. Tačiau švedams labiau rūpi ne iš kur ji atėjo, o ką reiškia. Šventoji kankinė Liucija – šviesos simbolis. Pagal senąjį kalendorių gruodžio 13-ąją būna ilgiausia metų naktis. Liucijos šventė simbolizuoja ilgėjančių dienų pradžią. Senovės švedai tikėjo, kad šviesa juos apsaugos nuo tamsoje slypinčio blogio. Skandinavijos gyventojams ta diena prasideda kalėdinis laikotarpis.
Giesmių klausosi svečiai iš Švedijos
Šv. Liucijos šventė labai populiari tarp Lietuvos akademinės bendruomenės. Šalies universitetų švedų kalbos dėstytojai į klausimą, ar mūsų studentai mini Šv. Liucijos dieną, nedvejodami atsako: „Būtinai”.
Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė pirmoji Lietuvoje pradėjo švęsti šią nacionalinę skandinavų šventę. Tais pačiais 1991 metais, kai buvo įsteigtas Skandinavistikos centras, Vilniaus universiteto sienos pirmąkart išgirdo ir švediškas giesmes, skirtas šv. Liucijai.
Tą dieną aukštosiose mokyklose merginos (gali būti ir vaikinai) vilki specialius baltus drabužius, rankose laiko žvakes ir gieda švediškas giesmes, dainuoja įvairias skandinavų dainas. Centrinė choro figūra – šventąja Liucija persirengusi mergina. Jos galvą puošia žvakių karūna.
Šv. Liucijos vakarą, rengiamą Vilniaus universitete, paprastai stebi svečiai iš Švedijos. Šiemet tarp jų buvo Švedijos universiteto lektorius Rogeris Nyborgas.
Vilniaus universiteto studentai turi naują tradiciją: rytą, 7-8 valandą, susirenka prie švedų kalbos dėstytojų kabineto durų ir garsiai dainuodami švediškas dainas pasveikina juos Liucijos dienos proga. Tačiau ši šventė aktuali ne tik universiteto bendruomenei. Švedijos ambasada Lietuvoje kasmet Bernardinų bažnyčioje užsako šventas Mišias.
Kepa švediškus sausainius
Klaipėdos universitete Šv. Liucijos diena minima nuo 1992-ųjų, kai buvo įsteigtas Skandinavistikos centras. Per šią šventę svečiai vaišinami tradicinėmis švedų bandelėmis su razinomis ir ypatingu džemu, imbieriniais sausainiais bei imbierų skonio kalėdiniu gliogo vynu. Švedų kalbos dėstytoja Virginija Jurgaitytė prasitarė, kad kartais švediškus saldumynus pagal unikalų receptą gamina ir pačios universiteto studentės.
Klaipėdos universitete į Šv. Liucijos šventę taip pat ateina švedų. Dėstytoja V.Jurgaitytė paminėjo Lietuvos ir Švedijos draugijos „Sveja” narius, Švedijos konsulą Klaipėdoje Joacimą Bernhardssoną bei verslininką Jimmie Engelbrektssoną.
Kitąmet švęs linksmiau
Tik Šiaulių universitetas šiais metais Liucijos dieną pasitiko be giesmių, be tradicinių vaišių ir be žiūrovų minios. Švedų kultūros centro vedėjas Saulius Gintautas teigė, jog pernai ši šventė Šiaulių universitete paminėta pirmą kartą. Tada ta pačia proga buvo organizuojamas ir literatūrinis vakaras, svečiams – lietuviškų šokių programa.
Šiemet iš kaimynų pasiskolintos šventės minėjimą surengė šio universiteto studentų draugija. Per jį buvo itin daug kalbama apie kitų metų planus. Kitąmet į renginį ketinama įtraukti kuo daugiau šiauliečių. Studentai mano, kad Liucijos dienai skirtas minėjimas turėtų vykti visuomenei prieinamoje vietoje.
Tapti Liucija – didelė garbė
Vienos švedų bendrovės Lietuvoje projektų vadovas Stefanas Fallmanas prisimindamas vaikystę pasakojo, kad Šv. Liucijos dienos rytą visada pabusdavo anksti. Drauge su visa šeima valgydavo kartą per metus kepamas bandeles su razinomis, imbierinius sausainius ir mėgaudavosi tradiciniais gėrimais: gliogo vynu, kuris, beje, Švedijoje geriamas karštas, ir ne iš taurių, o iš puodelių, bei limonadu „Julmust”. Pastarojo skonis, švedo teigimu, truputį primena kokakolą.
Šventė vykdavo ir mokykloje, kurioje S.Fallmanas mokėsi. Tą dieną visos klasės, mokyklos, miestai rinkdavo savo Liuciją. Ja trokšdavo tapti tiek merginos, tiek vaikinai.
Ši tradicija gyva Švedijoje ir dabar. Šiemet šalies sostinė Stokholmas šventąja Liucija karūnavo dvidešimtmetę Jennie Samuelsson. Ji išrinkta iš daugybės kandidačių. Merginos teigimu, tai – didelė garbė. Karūnavimas vyko „Skansen” parke, kuriame įkurtas zoologijos sodas, akvariumas ir autentiškų Švedijos pastatų muziejus.
Švenčia ir verslininkai
Švedijos verslininkai mėgsta į kompaniją pasikviesti Liucijos lydimą chorą, kad išgirstų vaikų atliekamas giesmes. Tą dieną Švedijoje berniukai, vilkintys rudus drabužius, tampa žvaigždžių nešėjais. Giedanti jaunuolių procesija vaikšto po miestą, užsuka į maisto parduotuves, fabrikus, senelių namus ir ligonines.
Seniau pagal švedų tradicijas vėliausiai Liucijos dieną atsikėlusiam vaikui būdavo įkrečiama beržinės košės. Agrarinėje Švedijoje jaunuoliai persirengdavo Liucija, dainuodami keliaudavo iš namo į namą ir prašydavo maisto bei gėrimų. „Nors ši diena aktualiausia 10-14 metų vaikams, ją mėgsta daugelis”, – pažymėjo švedas S.Fallmanas.
Analogiška Kūčioms?
Savita nacionalinė Švedijos šventė, turinti ir etnologinę prasmę, lietuviams gali priminti krikščionišką Kūčių vakarą. Liucijos naktis Švedijoje laikoma ilgiausia metų naktimi – kai suaktyvėja antgamtinės būtybės, ima kalbėti gyvuliai. Lietuvoje ilgiausia metų naktimi laikomos Kūčios. Per jas gyvuliai taip pat prabyla. Lietuvoje tą vakarą patariama paragauti dvylika patiekalų, o švedai Liucijos dieną raginami valgyti nuo septynių iki aštuonių kartų. Šiuo gausiu puotavimu skandinavai pasitinka Kalėdas, kurios ateina drauge su Šventąja Liucija.
Švedui S.Fallmanui Kalėdos primena gausias vaišes namie ir animacinių filmukų, kuriuos tądien žiūrėdavo, herojų – ančiuką Donaldą. S.Fallmanas taip pat prisiminė, kad per Kalėdas su tėvais eidavo į kapines, uždegdavo ten žvakutes.