Tūlas tautietis, išgirdęs žodį „Prancūzija”, palaimingai prisimerkia ir nutęsia: „Mmm… Paryyyžius…” Bet Paryžius, apie kurį žino daugelis lietuvių, o nemažai yra ir pabuvojusių – dar ne visa Prancūzija. Gražiojoje jos padangėje šviečia ir kitos ne mažiau ryškios žvaigždės: Lionas, Marselis, rausvasis miestas Tulūza ir, be abejo, šalies pietvakarių pakrantės perlas Bordo. Dar Victoras Hugo apie jį yra pasakęs: „Paimkite Antverpeno uostą, pridėkite prie jo Versalio rūmus ir gausite Bordo”… Ypač nuostabiai miestas atrodo artėjant Kalėdoms.
Bordo įsikūręs beveik dviejų nemažų upių santakoje – Dordonės ir Garonos. Ši platesnė, teka per miestą ir dalija jį pusiau. Didesnioji ir gražesnioji miesto dalis yra dešiniajame krante. Bordo – Akvitanijos regiono centras. Kartu su priemiesčiais jame gyvena apie 700 tūkst. gyventojų. Tai penktas pagal dydį Prancūzijos miestas ir devintas uostas, jo metinė apyvarta siekia 9 mln. tonų.
Išsivystė prekybos ir vergų dėka
Antikos laikais Bordo buvo vadinamas Burdigala. Tai buvo keltų jūreivių ir pirklių sostinė. IV a. jis tapo romėnų prekybiniu miestu, Akvitanijos regiono metropolija. XII-XV a. miestas buvo anglų valdžioje, į Angliją laivais iš Bordo buvo eksportuojamas vietinis vynas. Taip, jau tada vynas! XVIII a. prekyba vynu, prieskoniais iš pietinių kraštų bei vergais (deja, tai tamsioji Bordo istorijos pusė) suklestėjo ir labai praturtino miestą. Dėl šių turtų Bordo labai išgražėjo: jis buvo rekonstruotas, perstatytas, nutiestos plačios gatvės, iškilo ištisi pasiturinčių pirklių ir miestelėnų gyvenamųjų namų kvartalai. XVIII a. išdygo architektūriniai paminklai, ir šiandien puošiantys miestą: Didysis teatras, Biržos ir Muitinės rūmai, Tourny alėjos ir kt. Iš dar ankstesnių amžių išlikę gynybiniai miesto vartai – Porte Cailhau ir Grosse Cloche. Yra ir III a. romėnų amfiteatro likučių.
Miestas nuolat atsinaujina
Senovė ir dabartis labai gražiai susipina šiame mieste. Dar prieš porą dešimčių metų Bordo uostas buvo pačiame miesto centre. Okeaniniai krovininiai laivai atplaukdavo į Biržos ir Muitinės rūmų papėdę, krantinėse stovėjo didžiuliai prekių sandėliai ir angarai, buvo nutiesti platūs bėgiai, kuriais važinėjo krovinių kranai ir prekybiniai vagonai. Po truputį uosto apyvarta sumažėjo, nes jį nukonkuravo šiauriau esantys ir lengviau pasiekiami. Uostas pamažu pasitraukė į priemiestį, o likę angarai gal dešimtmetį stovėjo ir nyko. Jie buvo apleisti, gadino miesto vaizdą, ten ėmė rinktis įtartina publika, augo šiukšlių krūvos. Ilgiau taip tęstis negalėjo: miesto valdžia parengė didelį rekonstrukcijos planą, į kurį įėjo Garonos krantinių rekonstrukcija, šiuolaikinio tramvajaus linijų tiesimas, pastatų restauravimas. Sukandę dantis bordiečiai iškentėjo daugiau kaip 3 metus trukusius darbus miesto centre. Priemiesčiuose jie tebevyksta iki šiol.
Atlikti išties grandioziniai darbai. Nuolatinės statybos miesto centre, išraustos ir perkastos gatvės, debesys dulkių, spūstys, kone kasdien besikeičiantys miesto autobusų maršrutai, triukšmas… Į Bordo centrą ilgą laiką žmonės važiuodavo tik būtiniausių neatidėliotinų reikalų genami. Kentėjo ir gyventojai, ir verslininkai. Tačiau laikas ėjo, rekonstrukcija nestovėjo vietoje. Krantinių angarai buvo nugriauti, bėgių vietoje nutiesti platūs pėsčiųjų bei dviračių takai, įrengtas labai įspūdingas fontanas, kuriame kaip veidrodyje nuostabiai atsispindi krantinės puošmena – Biržos rūmai. Toliau nuo centro keliuose išlikusiuose angaruose įrengtos parodų ir konferencijų salės, komercijos centrai, restoranai bei kavinės.
Išgražėja prieš Kalėdas
Kalėdoms pasipuošęs Bordo išties nuostabus. Dabar jis žiba milijonais žiburių. Kalėdas ir 2007 metus Bordo pasitiks pasidabinęs 40 kilometrų įvairiausiai žiburiuojančių girliandų, kiekviena gatvė – vis kitokių. Didesnėse aikštėse stovi po eglutę, iš viso apie keturiasdešimt.
Šiuo metu vyksta tradicinė kalėdinė mugė, įsikūrusi vienoje gražiausių miesto vietų – Tourny alėjose. 104 mediniai namukai, pilni kalėdinių dovanų, kokių tik širdis geidžia: papuošalų, indų, žaislų, drabužių, pačių įvairiausių skanėstų… Čia pat galima pasmaguriauti visoje Prancūzijoje garsiais bordietiškais plikytos tešlos pyragiukais – canneles de Bordeaux, išgerti kavos ar tradicinio karštojo kalėdinio vyno su prieskoniais. Yra čia ir eglių miškas, ir Kalėdų Senelis, kuriam vaikai gali patikėti slapčiausius savo norus. Savaitgalių vakarais kalėdines giesmes gieda chorai, o antradieniais ir šeštadieniais pasakas seka profesionalūs pasakininkai. Savo arkliukus suka karuselė, išdabinta spalvotomis lemputėmis, iš tolo vilioja linksma rylos muzika.
Miesto širdyje, gotikinės Šv. Andriejaus katedros bokštų papėdėje, merijos aikštėje po atviru dangumi įrengta čiuožykla. Įsivaizduojate, šilta Pietų Prancūzijos žiema (šiemet ji dar šiltesnė nei įprasta), o ledo vis tiek yra! Kiekvienas norintis gali ateiti, išsinuomoti pačiūžas už kelis eurus ir čiuožinėti skambant muzikai, kiek širdis geidžia…
Apie išpuoštas ir žėrinčias parduotuvių vitrinas, viliojančias akį ir besirungiančias išmone, turbūt ir kalbėti neverta. Visur gražu, tvarkinga, švaru. Kartais skubant dar tenka įlipti į šuns kakutį (kaip ir kiekviename Prancūzijos mieste – deja, blogi įpročiai giliai įsišakniję), bet vis rečiau. Miesto valdžia šunų savininkams numatė dideles baudas už gatvių teršimą, daugelyje vietų galima rasti maišelių, skirtų surinkti „šuniukų darbeliams”.
Gyventojai įsimylėjo tramvajų
Pagaliau ėmė važinėti ilgai lauktas tramvajus. Šis šiuolaikinis, tikrai gražus ir netgi, sakyčiau, elegantiškas miesto transportas nesunkiai pelnė bordiečių simpatijas. Jis tylus, greitas, ekologiškas. O įdomiausia, kad Bordo centre tramvajai važiuoja be jokių laidų! Jokie stulpai su laidais nebjauroja senovinių gatvių vaizdo, nedarko grindinio ir neužstoja namų fasadų. Elektra tiekiama iš specialių tarp bėgių esančių įrengimų. Ši nauja technologija pirmą kartą pasaulyje išbandyta ir panaudota būtent Bordo mieste. Tiesa, reikia paminėti, kad bandymų periodas užtruko ilgiau, nei buvo numatyta. Tai šen, tai ten vis kažkas neveikdavo, sugesdavo, atsirasdavo įvairių smulkių nesklandumų ir tramvajus stodavo. Žmonės, savaime suprantama, visur vėluodavo ir piktindavosi, bambėdavo. Bet tai jau praeitis. Dabar tramvajus, kurį miestiečiai švelniai vadina tiesiog „tramu”, yra pats mėgstamiausias miesto trasportas. Vis daugiau gyventojų įpranta automobilius palikti priemiesčiuose, kur įrengtos patogios bei talpios daugiavietės automobilių stovėjimo aikštelės, ir į centrą važiuoja tramvajumi. Dviguba nauda: nereikia mašina grūstis siauromis Bordo senamiesčio gatvelėmis, ieškoti, kur jos palikti, brangiai mokėti už stovėjimą. Grynėja miesto oras, mažėja spūsčių.
Garsėja antikvariato ir vyno mugėmis
Kiekvieno mėnesio pirmas sekmadienis Bordo – sekmadienis be automobilio. Centras atiduodamas pėstiesiems ir dviratininkams. Atidarytos visos meno galerijos ir muziejai, kviečiantys nemokamai aplankyti parodas ar nuolatines ekspozicijas. Bordo turi ilgiausią pėsčiųjų gatvę Europoje – Šv. Kotrynos, ji driekiasi nuo Viktorijos aikštės iki pat Didžiojo teatro, jos ilgis – daugiau kaip kilometras. Joje gausybė parduotuvių, restoranų, kavinių, ji labai patogi pėstiesiems.
Vasarą rengiamos didžiulės vyno mugės: vienos skirtos profesionalams, kitos – mėgėjams. Bordo vardas neatsiejamas nuo vyno, čia vyno kultūra siekia Antikos laikus. Pavasarį ir rudenį vyksta antikvarinių daiktų mugės. Net lapkritis, pats nejaukiausias metų mėnuo, visas skiriamas kultūriniams renginiams, vyksta tradicinis menų festivalis Novart, garsėjantis koncertais, spektakliais, parodomis ir performansais.
Bordo vis jaukiau ir maloniau gyventi. Dydžiu ir gyventojų skaičiumi Bordo labai panašus į Vilnių, todėl jo tvarkymu galėtų pasidomėti ir Lietuvos sostinės valdžia. Tikrai rastų daug įdomių bei sektinų dalykų.