Neverta skaičiuoti, kiek koncertų yra surengęs Vilniaus universiteto mišrus akademinis choras per 65-erius metus, kiek šalių aplankęs, kiek programų įvairiausiomis kalbomis parengęs…
Koncertų – labai daug. Kasmet. Kiekvieną mėnesį. Ir dar dažniau. O vienas, tas šviesusis kalėdinis – nepaprastas. Nepaprasta ir jo idėja. Neįprastai skambantis. Jis įstrigo giliai į mūsų choristų širdis 2003-iaisiais ir virpina jas kaskart artėjant gražiausioms žiemos šventėms.
Štai ir dabar, gruodžio 22-ąją, 19 valandą Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje vėl pajusime nenusakomą palaimą giedoti su tuo, kuris negirdi tavęs, su tuo, kurio ranką laikai ir jauti, kaip srovena tyli muzika. Muzika girdintiems ir negirdintiems. Visiems. Regis, žodžių ir nereikia. Įsiliejus į mūsų chorą bendrijos „Pagava” jaunimo grupei, giedančiai gestų kalba kelias giesmes, pasirodžius Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro pantomimos teatro „Mimika” artistams bei pamatę mokinukus, deklamuojančius gestais eiles, pajusite gerumą, nenumaldomą norą visus visus apkabinti…
Ateikite ir išgirsite daug kalėdinių giesmių, pajusite, kad nėra nebylaus pasaulio. Pasaulis kalba, pasaulis gieda ir gyvena. O Kalėdų varpelis aukštai bažnyčios skliautuose primins, kiek daug šilumos, atjautos, supratimo ir švelnumo dar išsaugojome.