Iš kur gauti pinigų Kalėdoms?

Prieškalėdinis laikotarpis – jau seniai ne ramybės ar susikaupimo metas, jei kalbėsime apie tokius materialius dalykus kaip pinigai. Būtent prieš Kalėdas prasideda didysis galvos skausmas – vieni skaičiuoja, kaip išsiversti su turimais pinigais, iš kur jų gauti visiems naujametiniams stebuklams, kiti – suka galvas, kaip iš jų išpešti kuo daugiau naudos.

Galima susiveržti diržą…

Kaip išgyventi per visą šią karštligę? Pirmiausia reikėtų turėti arba sudaryti planą. Vienoje pusėje surašyti gruodžio mėnesio pajamas. Į jas reikėtų įtraukti ne tik nuolatines (darbo užmokestį) pajamas, bet ir papildomas – premijas, pinigines arba joms prilygintas (pavyzdžiui, dovanų čekius) dovanas. Kitoje pusėje – išlaidas. Dalis išlaidų bus kasdienės (mokesčiai už būstą, maistą, transportą), kita dalis – proginės (dovanos, šventinis maistas, išlaidos vakarėliams, namų dekoravimui).

Tuo atveju, kai išlaidos yra didesnės – teks arba mažinti savo norus ir planus, arba ieškoti papildomų pajamų. Asmeninių finansų planavimo literatūroje galima rasti daug patarimų, kaip mažinti išlaidas. Kai kurie patarimai gali skambėti senamadiškai – gaminti dovanėles patiems, susitarti su draugais, kad vienų kitiems dovanos neviršytų tam tikros sumos ir t. t. Šios rekomendacijos nelaikomos atgyvena kur kas turtingesnėse šalyse nei Lietuva. Yra ir įdomesnių patarimų: įgyti kokių nors naujų gebėjimų, kurie leistų paskui uždirbti arba sutaupyti ieškant dovanų. Pavyzdžiui, išmokti daryti masažą arba manikiūrą, gaminti ypatingą patiekalą ir tada dovanoti „kvietimus“ į jūsų „grožio ar masažo saloną“, restoraną.

…arba taupyti…

Kita rekomendacija – ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Gruodžio mėnesį imtis papildomo darbo, už kurį būtų užmokėta, nelengva jau vien dėl to, kad trūksta laiko. Tada lieka du keliai – eikvoti savo santaupas arba skolintis. Ar teisinga per Kalėdas išleisti santaupas „nenumatytiems atvejams“? Iš tiesų Kalėdas buvo galima numatyti. Tačiau skolintis už palūkanas turint santaupų nėra racionalu. Taigi santaupos gali praversti per Kalėdas, tačiau po to svarbu greitai atkurti turėtas atsargas. Kitiems metams rekomenduotina sukaupti santaupų Kalėdoms. Pavyzdžiui, jei per savaitę sutaupysime 5 litus, kitoms Kalėdoms turėsime apie 250 litų, maždaug tiek, kiek, mano skaičiavimu, šioms šventėms išleidžia vidutinis statistinis lietuvis.

…arba skolintis…

Kitas galimas pajamų šaltinis – paskola. Prieš Kalėdas dažnai prekybininkai sumažina kainas, sumažinamos palūkanos už kreditus, belieka tik išsirinkti. Aš norėčiau pateikti keletą rekomendacijų, kaip rinktis skolinimosi priemonę. Trumpalaikiam skolinimuisi – prekėms, paslaugoms ar pramogoms, už kurias be vargo galėtume sumokėti iš šio ar kito mėnesio pajamų, labiausiai tinka kredito kortelė su nustatytu laikotarpiu, per kurį neskaičiuojamos palūkanos. Aišku, tokį kreditą ir reikėtų stengtis grąžinti per nustatytą laiką, nes kai jau palūkanos pradedamos skaičiuoti, jos būna gerokai didesnės, nei kitų kredito paslaugų. Ilgesniam laikotarpiui – keliems mėnesiams – tiks kitos kredito ar išperkamosios nuomos kortelės: per trumpą laiką palūkanų nebus priskaičiuota daug. Bet jei planuojamo pirkinio (ir kredito) suma viršija kelis tūkstančius litų, o skolą grąžinti galėsime tik per metus ar dar ilgiau – dėl mažiausių palūkanų geriausia rinktis vartojimo kreditus.

…arba investuoti

Verta pasakyti, kad prieš Kalėdas yra nemažai žmonių, kurių pajamos ar santaupos didesnės už planuojamas išlaidas. Jie ieško būdų, kaip pelningiau tvarkytis su laisvomis lėšomis. Jiems laikotarpis prieš Naujuosius metus yra svarbus. Tai paskutinė galimybė šiais metais pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, investuojant turimas lėšas per valstybės subsidijuojamas taupymo priemones – gyvybės draudimą ir savanoriško kaupimo pensijų fondus.

Ši lengvata naudingiausia tiems, kurių visos pajamos arba didžioji jų dalis apmokestinama 27 proc. tarifu, ir kuriems šiandieninių laisvų pinigų neprireiks dar 10 metų (yra ir išimčių). Pirmiausia reikėtų susiskaičiuoti, kokia maksimali suma gali būti neapmokestinama (25 proc. metinių pajamų) ir atimti iki šiol sumokėtas kitas įmokas, kurios mažina apmokestinamąsias pajamas (sumokėtas palūkanas už būsto kreditą, gyvybės draudimo ar pensijų fondų įmokas, išlaidas sumokėti už studijas, kompiuteriui įsigyti). Gauta suma – tai maksimali suma, pagal kurią galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.

Tie, kas turi laisvų pinigų daugiau nei galima atimti iš neapmokestinamųjų pajamų, arba kurių pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu – vienodomis sąlygomis laisvus pinigus investuoti gali ir prieš Kalėdas, ir po jų. Dėl mokestinės aplinkos jiems ne taip naudinga rinktis valstybės subsidijuojamas investavimo priemones.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Iš kur gauti pinigų Kalėdoms?"

  1. Jo

    „apie 250 litų, maždaug tiek, kiek, mano skaičiavimu, šioms šventėms išleidžia vidutinis statistinis lietuvis“. Net įdomu pasidrė, koks čia tas „lietuvis“, kuris išleidžia 250 Lt? Padauginus iš 3 – gal ir panaši suma. Ir tikrai nesijaučiu esanti „aukščiau vidutinio statistiinio lietuvio“ 🙁

  2. M

    pritariu,neisivaizduoju, kaip issiversti su 250 Lt 🙄

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.